Lietuvos Respublikos valstybiniai apdovanojimai, pasižymėjimo ir skiriamieji ženklai
Vasario 16-ąją minėsime Lietuvos valstybės atkūrimo dieną. Daugiau kaip prieš šimtą metų Lietuvos Taryba pareiškė, kad „skelbia atstatanti nepriklausomą demokratiniais pamatais sutvarkytą Lietuvos valstybę su sostine Vilniuje“. Kaip vienas iš valstybės simbolių yra valstybiniai apdovanojimai, kurie, Lietuvos Prezidento dekretu, skiriami pasižymėjusiems ir valstybei nusipelniusiems asmenims.
Dar Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovai valstybei ar asmeniškai jiems nusipelniusius asmenis dažniausiai apdovanodavo materialiai – žemės sklypu, priklausomais valstiečiais, suteikdavo aukštesnį titulą ir panašiai. Abiejų Tautų Respublikos valdovai nuo XVIII amžiaus pradžios ėmė kurti modernesnę apdovanojimų sistemą. 1792 m. buvo įsteigtas Virtuti Militari ordinas. Šis ordinas buvo teikiamas už karinius nuopelnus, averse – Erelis, reverse – Vytis. Ne kartą panaikintas ir vėl atkurtas. Jį teikė 1830-1831 m. sukilime pasižymėjusiems dalyviams. Virtuti Militari Aukso Kryžiumi buvo apdovanotas ir Kelmės dvaro savininkas, vienas iš sukilimo Lietuvoje vadų – Julius Gruževskis. Labai gaila, bet šio apdovanojimo muziejaus fonduose neturime.
Po Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo, jau 1919 m. balandžio mėnesį, Krašto apsaugos ministerija paskelbė karinio ordino kūrimo konkursą. 1919 m. įsteigtas Kryžius „Už Tėvynę“ ir tuo metu buvo aukščiausias valstybės apdovanojimas. 1920 m. jis buvo pakeistas Vyties Kryžiumi. 1927 m. Vyties Kryžius buvo pakeistas Vyties Kryžiaus ordinu (nuo 1930 m. Vyčio Kryžiaus ordinas).
Vienas iš pirmųjų šiuo ordinu buvo apdovanotas kelmiškis Kazys Mackevičius. Gimė 1884 m. kovo 4 d. Kelmės miestelyje. 1919 m. vasario 3 d. įstojo savanoriu į Lietuvos kariuomenės 2-ąjį pėstininkų pulką. Lapkričio mėnesį paskirtas 6-ojo pulko pirmojo bataliono vadu. Tais pačiais metais dalyvavo nepriklausomybės kovose prieš bolševikus bei bermontininkus. Už asmeninę narsą ir gerą vadovavimą kariams bolševikų fronte apdovanotas I-ojo laipsnio Kryžiumi ,,Už Tėvynę“(Vyties Kryžiumi). 1920 m. vasario mėnesį dalyvavo malšinant artilerijos pulko ir 2-ojo atsargos bataliono kareivių sukilimą Aukštojoje Panemunėje. Už nuopelnus suteiktas kapitono laipsnis. Tais pačiais metais aktyviai dalyvavo ir pasižymėjo kautynėse su lenkais. Už narsą ir sumanų vadovavimą batalionui lenkų fronte apdovanotas II-ojo laipsnio Vyties Kryžiumi.
1933 m. birželio 26 d., pačiam prašant, paleistas į atsargą. Be dviejų Vyties Kryžių, apdovanotas DLK Gedimino IV-ojo laipsnio ordinu (1929), Nepriklausomybės (1928) ir Latvijos išsivadavimo karo 10-mečio (1929) medaliais. Mirė 1947 m. lapkričio 18 dieną. Palaidotas Kelmės kapinėse. Dalis jo apdovanojimų saugoma Kelmės krašto muziejuje.
1930 m. Lietuvoje priimtas Ordinų, medalių ir kitų apdovanojimų įstatymas. Jame numatyti 32 apdovanojimai. 1991 m. rugsėjo 12 d. priimtas Ordinų, medalių ir kitų pasižymėjimo ženklų įstatymas, kuris beveik be pakeitimų pakartojo 1930 m. rugsėjo 1 d. įstatymo redakciją.
Vyčio Kryžiaus ordinas – pirmasis atkurtas tarpukario Lietuvos valstybės apdovanojimas. 1991 m. pirmuosius Vyčio Kryžiaus ordino ženklus pagamino dailininkas Aloyzas Jonušauskas. Mūsų muziejuje galima išvysti bandomuosius šio valstybinio apdovanojimo egzempliorius. Vėlesnėmis šio ordino versijomis buvo pagerbiami ginkluoto pasipriešinimo dalyviai kariai savanoriai bei neginkluoto pasipriešinimo dalyviai, laisvės kovų dalyviai ir kt. Mes saugome 2003 m. Vytautui Kybartui (1922-1956) – partizanui, vienam iš penkių brolių Kybartų, skirtą Vyčio Kryžiaus ordino Karininko kryžių.
Ekspozicijoje galima išvysti ir Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino įvairių laipsnių ordinus. Lietuvos Didžiojo Kunigaikščio Gedimino vardu pavadintas ordinas įsteigtas 1927 m. gruodžio 9 d. ministro pirmininko Augustino Voldemaro iniciatyva. Pirmuosius ordino ženklus sukūrė dailininkas Andrius Lopuchinas. 1929 m. ordiną šiek tiek sumodernino Jonas Buračas. Atkurtas 1991 m. vasario 15 d. Lietuvos Aukščiausiosios Tarybos – Atkuriamojo Seimo sprendimu. Šiuos pirmuosius atkurto ordino pavyzdžius, kaip ir Vyčio Kryžiaus ordino ženklus, muziejui padovanojo Vytautas Dudėnas.
Lietuvos nepriklausomybės medalis – Lietuvos valstybės apdovanojimas, kuriuo Lietuvos Respublikos Prezidento dekretu apdovanojami asmenys už nuopelnus atkuriant ir įtvirtinant Lietuvos nepriklausomą valstybę. Medalis įsteigtas 1928 m., minint Lietuvos nepriklausomybės dešimtmetį. Medalio autorius – skulptorius Juozas Zikaras. Atkurtas 2000 m. liepos 6 d., minint Nepriklausomos Lietuvos valstybės atkūrimo dešimtmetį. Tais pačiais metais juo apdovanotas kelmiškis signataras Antanas Račas.
Užsienio reikalų ministerijos garbės ženklas „Lietuvos diplomatijos žvaigždė“ teikiamas nuo 2010 metų. Šiuo ženklu yra apdovanojami Lietuvos ir užsienio valstybių piliečiai ir organizacijos už ypatingus nuopelnus garsinant Lietuvos vardą, puoselėjant ir plėtojant tarpvalstybinius santykius. Šį ženklą 2012 m. gavo ir Nepriklausomybės akto signataras Antanas Račas.
Muziejuje galima išvysti ir Sausio 13-osios atminimo medalį. Tai – Lietuvos valstybės apdovanojimas, skiriamas pagerbti Lietuvos bei užsienio valstybių piliečiams, pasižymėjusiems ginant Lietuvos laisvę ir nepriklausomybę 1991 m. sausio – rugsėjo mėnesiais. Medaliu apdovanojami Lietuvos ir kitų valstybių piliečiai, taip pat asmenys be pilietybės. Medalio projekto autorius – skulptorius Leonas Pivoriūnas. Ekspozicijoje esantis medalis buvo įteiktas Robertui Sindickui.
Taip pat ekspozicijoje demonstruojami tarpukario medaliai: Vytauto Didžiojo ordino 3-iojo laipsnio be kardų medalis, Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių medalis, Didžiojo Vilniaus Seimo medalis, Lietuvos nepriklausomybės medalis, Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Gedimino ordino 3-iojo laipsnio medalis ir kt. Galima išvysti ir įvairių skiriamųjų ženklų: Lieir daug kitų.
Komentuoti