Nepriklausomybės Akto signataras Jonas Smilgevičius ir Užventis
1918 m. Vasario 16 -osios Nepriklausomybės Akto signatarą Joną Smilgevičių „galima apibūdinti kaip ūkišką ir pragmatišką žmogų. Jam beveik tiktų XIX a. britų ekonomisto Johno Stuarto Millo pavartotos sąvokos homo economicus prasmė – tobulai racionalaus žmogaus siekiančio kuo mažesnėmis sąnaudomis gauti geriausią įmanomą rezultatą. Tačiau pelno ir naudos jis siekė visų pirma ne vien sau ir savo šeimai, bet lietuvių tautai ir vėliau – valstybei. Todėl reikėjo įgyti reikiamą išsilavinimą geriausiose to meto Vokietijos aukštosiose mokyklose, būtent agronomo specialybę, kurios kompetencijas būtų galima pritaikyti praktiškai keliant tėvynės žemės ūkį ir pramonę. Visapusiškai signataras buvo išvystęs ūkį savo mylimame Užventyje, kuriame yra pagrindiniai jo atminties ženklai” (Selenis, 2019)
Jonas Smilgevičius, gyvendamas Užventyje, aktyviai dalyvavo jo viešajame gyvenime, užsiėmė mecenatyste: rėmė naujos Užvenčio bažnyčios statybą, 1934 metais prisidėjo rengiant dainų ir sporto šventę jo dvaro sodyboje. Užvenčio dvare pritaikydamas tuometinio mokslo reikalavimus Jonas Smilgevičius jį pavertė klestinčiu ūkiu. Tuo laikotarpiu dvare veikusius gamybinius ir ūkinius pastatus šiek tiek nevienodai įvardija skirtingi šaltiniai. I. Semaškaitė „Lietuvos dvaruose“ rašė: pastatė malūną, plytinę, lentpjūvę, spirito varyklą, elektrinę. Pasak kraštotyrininko V. Rimkaus J. Smilgevičius dvare pastatydino modernią keturių degimo kamerų plytinę, dvare veikė spirito varykla, modernus valcų malūnas, elektrinė, lentpjūvė, pieninė, sūrinė, kalvė, stovėjo šiltnamiai, buvo pirmoji Lietuvoje tabako plantacija su džiovykla. B. Kviklys „Mūsų Lietuvoje“ rašė, kad dvare įrengė ir pastatė malūną, spirito varyklą, plytinę, elektrinę, sūrinę. Dvaro darbininkų būstai buvo gražiai atremontuoti, kiekvienai šeimai skirta po du tris kambarius, o atlyginimas mokamas aukštesnis nei kitur. „Suvedus ūkinės veiklos galus, išeitų, kad Užventyje varė spiritą, augino tabaką, veisė karpius, gamino sūrius, veikė pieninė, lentpjūvė, kalkinė, plytinė, malė miltus, kruopas, turėjo savos elektros. Gyvulininkystėje užsiėmė jorkšyrų kiaulėmis, švicų karvėmis, ardėnų arkliais (sunkiaisiais), dar augino sėklai dobilus <…> Taigi, buvo, ko gera, didžiausias kultūrinis ūkis Lietuvoje, pritaikytas prie vietos sąlygų ir sumaniai pagal paskutinį agronomijos mokslo žodį vedamas (Grigaravičius 2019).
Svarbiausios Jono Smilgevičiaus gyvenimo datos:
1870-02-12 gimė Šonių kaime Plungės rajone
~1885-1893 mokėsi Mintaujos ir Liepojos gimnazijose
1893-1895 studijavo ekonomiką Karaliaučiaus universitete
1895-1896 studijavo Berlyno Karališkojo Frydricho Vilhelmo universiteto Filosofijos fakultete
1896-1899 studijavo Karališkojoje Prūsijos aukštojoje agronomijos mokykloje Berlyne
1899-1903 dirbo Rusijos imperijos Žemės ūkio ministerijos inspektoriumi Sankt Peterburge
1903-1910 vadovavo įmonės „Alfa-Nobel“ filialui Varšuvoje
1905-01-11 susituokė su Stefanija Bucevičiūte Palangoje
1909-02-24 šeima nusipirko Užvenčio dvarą Kelmės rajone
1911-04-16 įsteigė bendrovę „Vilija“ Vilniuje
1917-08-01-02 organizavo Lietuvių konferenciją Vilniuje
1917-09-18-22 dalyvavo Lietuvių konferencijoje Vilniuje
1917-1920 buvo Lietuvos Tarybos / Lietuvos Valstybės Tarybos narys
1918 pasirašė Lietuvos Nepriklausomybės Aktą
1920-1938 buvo AB „Nemunas“ valdybos narys ir pirmininkas
1921 tapo AB „Dubysa“ valdybos pirmininku
1921 tapo vienu iš Lietuvos kredito banko steigėjų ir valdybos nariu
1925 išrinktas į Lietuvos banko Tarybą
1941-09-11 mirė žmona Stefanija
1942-09-27 mirė Kaune; palaidotas Užventyje
Paruošė vyr. muziejininkė Milda Balvočiūtė-Knyzelienė.
Literatūra ir šaltiniai:
Eidintas, A., 2018, “Vasario 16 – osios nepriklausomybės Akto signataras Jonas Smilgevičius”, pranešimo medžiaga.
Grigaravičius, A., 2019, “Jonas Smilgevičius – kitoks signataras”, pranešimo medžiaga.
Selenis, V., 2020, Nepriklausomybės Akto signataras Jonas Smilgevičius.
Semaškaitė, I., 2009, Lietuvos dvarai II tomas.
Užvenčio kraštotyros muziejaus archyvas.
Komentuoti