Netinkamai naudojami gydomieji tepalai gali baigtis alergija ar net apsinuodijimu

„Gitarinės vaistinės“ vaistininkės Robertos Janulytės teigimu, į pasibaigusį tepalo galiojimo laiką žmonės žiūri kur kas aplaidžiau nei į tablečių, nors taip daryti griežtai negalima. Pirma, tepalo veiksmingumas užtikrinamas tik iki jo galiojimo pabaigos, vėliau jo gydomasis poveikis mažėja. Antra, tepalas yra pagamintas maišant vandenį su aliejumi, kuris su laiku apkarsta, pridėjus kitus cheminius komponentus, kurių stabilumas nėra užtikrintas po nurodytos datos.

„Kartą vaistinėje teko konsultuoti pusamžę moterį, atėjusią dėl kilusio nugaros niežulio ir paraudimo – prašė mūsų tablečių nuo alergijos ar kokio vėsinančio tepalo. Atkakliai išklausinėjus pacientę, paaiškėjo, kad ji naudojo pasibaigusio galiojimo tepalą ir nemanė, kad tai kažkaip gali būti susiję su jos odos būkle. Tačiau taip darant kyla rizika stipriai sudirginti ar pažeisti odą, sukelti stiprią alerginę reakciją – kas ir buvo nutikę“, – prisimena vaistininkė.

Ji priduria, kad dažniausiai pasitaikanti klaida – žmonės visais atvejais naudoja tiek pat tepalo, nepriklausomai nuo jo stiprumo ir paskirties bei simptomų. Todėl labai svarbu klausyti gydytojo ar vaistininko nurodymų, kokiu tepalo kiekiu ir kiek kartų per dieną tepti, kad gydymas būtų veiksmingas, o ne žalingas.

„Kiek reikia tepalo priklauso nuo jo paskirties ir stiprumo, taip pat nuo pažeisto ar skaudančio ploto. Pavyzdžiui, tepalo nuo skausmo ir uždegimo vienkartinė dozė yra apie 3 cm, o tepamo gliukokortikoido – hormoninio preparato – naudojama tik žirnio dydžio ar mažiau delno dydžio plotui patepti“, – komentuoja R. Janulytė.

Tepalai yra įmasažuojami į odą lengvais sukamaisiais judesiais – išspaudus tepalą ant odos paviršiaus ir palikus susigerti pačiam, jame esančios veikliosios medžiagos nepateks į giliuosius odos sluoksnius ir teigiamo poveikio nebus. Bet nereikėtų ir persistengti – stipriai trinant, galima sudirginti ar net pažeisti odą. Tai ypač svarbu naudojant šildomąjį poveikį turinčius tepalus

Vaistiniai tepalai laikomi gamintojo nurodytomis sąlygomis. R. Janulytės teigimu, jų tikrai nereikia laikyti šaldytuve, jei tai nenurodyta ant pakuotės ar to nepasakė vaistininkas. Žemesnė temperatūra neprailgina vaisto galiojimo laiko, bet gali netgi sumažinti gydomųjų medžiagų veiksmingumą.

„Taip pat derėtų atkreipti dėmesį, kiek laiko vaistas galioja nuo pakuotės atidarymo – vieni tiek pat, kiek ir neatidaryti, kiti tik mėnesį ar dar trumpiau. Dėl to rekomenduojama neišmesti popierinės vaistinio tepalo pakuotės ir ant jos pasižymėti, kada tepalas buvo pradarytas“, – pataria ji.

Receptinius vaistinius tepalus, anot vaistininkės, naudoti reikia griežtai tiek laiko, kiek nurodė gydytojas, o nereceptinius – pasitarus su vaistininku ir priklausomai nuo naudojimo priežasties bei simptomų stiprumo, vidutiniškai iki 14 dienų. Jei praėjus rekomenduojamam naudojimo laikui savijauta negerėja, reikėtų kreiptis į gydytoją.

„Gintarinės vaistinės“ vaistininkė pataria naudojant tepalus nuo skausmo jų netaupyti. Šios grupės tepalų išspausti reikia išties nemažai, apie 3 cm ilgio juostelę tepant kelį ar čiurną, o jei susuko radikulitas – skaudančiai juosmens sričiai reikėtų apie 5 cm.

„Jei skauda blauzdas, jos patinusios ir sunkios, reikėtų rinktis tepalus, skirtus venų kraujotakai gerinti, o ne nuo skausmo, kad būtų gydoma priežastis, o ne simptomas. Simptomo lengvinimui tinka šaldantys geliai su mėtų ir pipirmėčių eteriais aliejais.

Tepalus nuo odos grybelio reikia naudoti net 2 savaites po to, kai išnyksta simptomai, kad liga neatsinaujintų. Tačiau daugelis žmonių pamiršta tai daryti, kai nebevargina niežulys ir neestetinis vaizdas, todėl po kiek laiko gydymą tenka kartoti“, – vardija R. Janulytė.

Receptinių tepalų odos ligoms gydyti, pavyzdžiui, žvynelinei, atopiniam dermatitui, alergijai, labai svarbu nenaudoti ilgiau ar tepti dažniau, nei nurodyta gydytojo. Pasak vaistininkės, gliukokortikoidai – gydanti tepalo medžiaga – ilgainiui išplonina odos paviršinį sluoksnį, todėl gali atsirasti gilios raukšlės, pigmentinės dėmės. Naudojant tepalą nesistemingai, taip pat atsiranda rizika vaisto tolerancijai, tai reiškia, kad oda pripranta prie veikliosios tepalo medžiagos ir nebėra gydomojo poveikio – simptomai sugrįžta iškart, kai nutraukiamas tepalo naudojimas.

„Kad neįmanoma perdozuoti tepalų yra mitas. Dažnai naudojami tepalai, į kurių sudėtį įeina medžiagos: antibiotikas bacitracinas ir difenhidraminas – antihistamininė medžiaga, įeinanti į tepalus nuo alergijos, kurie dažnai naudojami po vabzdžių įkandimo. Šios cheminės veikliosios medžiagos per odoje esančius kapiliarus patenka į sisteminę kraujotaką. Naudojant tepalus, kurių sudėtyje yra išvardintų medžiagų, ne pagal nurodymus – tepant dažniau arba per didelį kiekį, medžiagos kaupiasi organizme ir gali sukelti apsinuodijimą“, – pabrėžia R. Janulytė.