Andrulis, būdamas išskirtinai aukštas pareigas užimantis valstybės tarnautojas, pareikalavo ir priėmė už palankumą vykdant projektą „Tytuvėnų miesto viešųjų erdvių sutvarkymas ir pritaikymas visuomenės poreikiams“ 5 000 eurų kyšį iš rangovo darbus projekte vykdančios bendrovės vadovo. Byloje surinktų duomenų visuma leido teismui daryti išvadas, kad V. Andrulis suprato, kad daro nusikalstamą veiką ir veikė tiesiogine tyčia. Tokiais nusikalstamais veiksmais padarydamas žalą viešiesiems interesams ir valstybės tarnybai, jos prestižui. Padarytas nusikaltimas priskiriamas prie apysunkių nusikaltimų.
Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgė į bausmės skyrimo bendruosius reikalavimus, taip pat į kaltinamojo asmenybę: jis neteistas, neturi galiojančių administracinių nuobaudų, jo atsakomybę sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių nenustatyta.
Vertinant padaryto nusikaltimo pavojingumą, teismas atkreipė dėmesį į tai, kad nusikalstamas elgesys tęsėsi trumpai, buvo vienkartinio pobūdžio. Nors V. Andrulis buvo nusikalstamos veikos padarymo iniciatorius, kaltinamojo nusikalstama veika nėra siejama su jo kaip mero neteisėtu ar teisėtu veikimu, ar neveikimu vykdant įgaliojimus, o su palankumu, kas laikytina mažiau pavojingu.
Kaltinamasis V. Andrulis pripažino, kad 2020 m. gegužės 19 d. automobilyje paėmė bendrovės direktoriaus duotus pinigus, tačiau teisme pateikė neįtikėtinas versijas: aiškino nežinojęs, kokia tai yra suma, ir jokiu būdu nesiejo šių pinigų su Tytuvėnų projekto vykdymu nei su palankumu kam nors; neva bendrovės vadovas pinigus jam davė automobiliui pirkti, paskolino ir jis suprato, kad tuos pinigus turės grąžinti. Dar viena kaltinamojo versija – paėmė pinigus be priežasties, netikėtai ir tai buvo provokacija.
Teismas kaltinamojo pateiktas versijas vertina kritiškai, kaip neatitinkančias nustatytų bylos aplinkybių. Pagal bylos duomenis, beveik šešių mėnesių laikotarpiu įvyko trys susitikimai, per du susitikimus V. Andrulis užmaskuota forma reikalavo, o per trečiąjį susitikimą pinigus paėmė ir jokio netikėtumo momento nebuvo, kadangi už gautus pinigus V. Andrulis porą kartų padėkojo.
Nebuvo ir provokacijos, kadangi užfiksuotuose pokalbiuose jokių provokavimo požymių nenustatyta. Ne bendrovės vadovas, o pats V. Andrulis pradėjo kalbėti apie pinigus. Per kitą pokalbį kaltinamasis kalbėjo apie STT, tvirtindamas, kad „vaikšto iš paskos“, kad reikia būti atsargiems, kas rodo, kad V. Andrulis, reikalaudamas pinigų, kartu stengėsi būti atsargus.
Aptartų pokalbių išklotinės aiškiai patvirtina, kad V. Andrulis užmaskuotomis frazėmis – „reik nugręžti“, „nu tai va, aš ten už prūdą ten kokią „desetką“ čia nuo jo nusmaugt“, „pusę galėtum man biškutį dabar ką buvom šnekėję“, „pusę, dešimt buva“ per bendrovės direktorių reikalavo pinigų – 10 000 eurų.
Gynybos poziciją, kad šioje byloje kriminalinės žvalgybos duomenys buvo gauti pažeidžiant įstatymus, teismas nenustatė, todėl gauti duomenys pripažintini įrodymais.
Teismas nustatė, kad kaltinamasis V. Andrulis, būdamas valstybės tarnautoju, savo naudai tiesiogiai pareikalavo ir priėmė dalį pareikalauto kyšio už palankumą vykdant įgaliojimus, tai yra, būdamas Kelmės rajono savivaldybės meru, priėmė pusę anksčiau pareikalauto kyšio, t. y., 5 000 eurų už palankumą vykdant „Tytuvėnų miesto viešųjų erdvių sutvarkymas ir pritaikymas visuomenės poreikiams“ projektą.
Nuosprendis per dvidešimt dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmus.
Komentuoti