Šiauliai ir Telšiai eksperimentuoja toliau ir dirba apygardos principu
Viena jų – Šiaulių ir Telšių apskritys praėjusiais metais dirbo eksperimento, kuris prasidėjo 2020 m. rugsėjo 7 d., sąlygomis – abiejų apskričių policijos komisariatų veikla buvo organizuojama apygardos principu. Su tuo susijusi ir Telšių AVPK reorganizacija. Praėjusių metų rugsėjo 1 d. čia buvo įsteigtas Telšių rajono policijos komisariatas, jam vadovauti spalio 19-ąją buvo paskirta iki tol laikinai šias pareigas ėjusi Aurelija Kontrimienė. Šiuo metu apygardoje tai – vienintelė moteris, vadovaujanti teritoriniam policijos komisariatui.
Iki Telšių AVPK reorganizacijos buvo tik Mažeikių, Kelmės ir Akmenės rajonų teritoriniai komisariatai, o Telšių rajono gyventojų aptarnavimas buvo Telšių AVPK dispozicijoje. Dabar gi, tiek Šiaulių, tiek Telšių AVPK struktūros suvienodintos ir teritoriniai komisariatai aptarnauja rajonų gyventojus, o AVPK liko specializuoti kriminalinės policijos padaliniai, tiriantys sunkius ir rezonansinius nusikaltimus, aptarnavimo skyriai, valdymo organizavimo, komunikacijos, kelių policijos, patrulių, operatyvaus valdymo padaliniai. Beje, abiejų AVPK operatyvaus valdymo (budėtojų) skyriai dislokuoti viename centre, kuris yra Šiauliuose ir valdo policijos pajėgas abiejose apskrityse. Tai sudaro sąlygas efektyviau paskirstyti apskrityse dirbančius policijos ekipažus ir, siekiant operatyvumo, kai yra iškvietimų gausa bei pritrūkstama pajėgų vienoje apskrityje, jas nukreipti iš kitos.
Šiaulių apskrities policijos struktūroje praėjusiais metais atsirado du nauji padaliniai, tačiau jų atliekami darbai apima ir ne tik Šiaulių, bet ir Telšių apskritis. Vienas jų – kriminalinei policijai priklausantis Turto tyrimo skyrius. Siekiant sustiprinti policijos pareigūnų pajėgumus neteisėtai įgyto turto nusikaltimams narplioti, ieškant nusikalstamais ar neteisėtais būdais asmenų įgyto turto, tokie skyriai praėjusių metų rudenį atsirado penkiuose didžiųjų šalies apskričių vyriausiuose policijos komisariatuose. Jų pagrindinis tikslas – aktualiu laikotarpiu rasti buvusį ir esamą tiriamojo turtą, siekiant aiškiai atriboti teisėtai įgytą turtą nuo neteisėto ir, esant teisiniams pagrindams, pritaikyti teisės aktų nustatytas teisines priemones, kad būtų užtikrintas efektyvus nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimas, konfiskuotino turto efektyvus suradimas ir paėmimas valstybės nuosavybėn. Tai – efektyvi priemonė kovoti su sunkiu, organizuotu bei intelektualiuoju nusikalstamumu, vienas efektyviausių ilgalaikę perspektyvą turinčių užkardymo būdų – pakirsti ekonominį nusikaltimus darančių asmenų potencialą, įdiegti visuomenėje principinę „nusikaltimai neapsimoka“ nuostatą.
Antras naujas padalinys, įkurtas Šiaulių AVPK – Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyrius. Iš pradžių jis atsirado kaip eilinis eksperimentas eksperimentiniame darinyje – apygardos principu dirbančioje Šiaulių ir Telšių policijoje. Šio skyriaus pareigūnai nagrinėjo Šiaulių ir Telšių apskričių gyventojų administracines bylas. Jie pirmieji Lietuvos policijoje administracines bylas pradėjo nagrinėti nuotoliniu būdu, naudojant vaizdo konferencijų programas, kad iš rajonų žmonėms, išreiškusiems pageidavimą, jog jų byla būtų nagrinėjama ne rašytiniu, o žodiniu procesu, jiems patiems dalyvaujant, nereikėtų važinėti į Šiaulius. Asmeniui, neturinčiam galimybių naudotis vaizdo konferencijų programomis, tačiau pageidaujančiam dalyvauti žodiniame administracinio nusižengimo bylos nagrinėjime nuotoliniu būdu, galimybę bylos nagrinėjime dalyvauti nuotoliu sudaro sąlygas rajonų komisariatai, leisdami naudotis savo kompiuterinėmis darbo vietomis, turinčiomis vaizdo ir garso priėmimo bei perdavimo galimybę.
Nuo rugsėjo 20 d. Šiaulių ir Telšių AVPK patirtį perėmė ir visos Lietuvos apskričių vyriausieji policijos komisariatai, visuose juose buvo įkurti Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriai ir visi jie pradėjo taikyti administracinių bylų nagrinėjimą nuotoliu. Tokių skyrių atsiradimą sąlygojo ir nuo šių metų liepos 1 dienos įsigalioję Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso pakeitimai, kurie visų administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimą perdavė nagrinėti ne teismo tvarka. Policijos pareigūnams buvo suteikti įgaliojimai nagrinėti ne tik daugiau administracinių nusižengimų bylų, bet ir sudėtingesnių. Taigi visos administracinių nusižengimų bylos dabar, siekiant skaidrumo ir objektyvumo, nagrinėjamos minėtuose specializuotuose padaliniuose, teritoriniuose policijos komisariatuose jos nebenagrinėjamos.
Apie eksperimento rezultatus liudija kriminogeninė situacija
Apie policijos veiklos rezultatus daug ką pasako kriminogeninė situacija komisariato aptarnaujamoje teritorijoje. Pasibaigus 2021 metams, statistika konstatuoja, kad tiek Šiaulių AVPK, tiek Telšių AVPK aptarnaujamose teritorijose nusikalstamumas mažėjo. Šiaulių AVPK teritorijoje buvo užregistruota 1,3 proc. mažiau nusikalstamų veikų ir šis skaičius siekė 3765, o Telšių AVPK nusikalstamų veikų sumažėjo net 17,3 proc. ir šis skaičius yra 1597. Pagal nusikalstamų veikų atskleidimą abu AVPK yra lyderiai Lietuvoje. Telšių AVPK pareigūnai atskleidė 83,3 proc. visų nusikalstamų veikų ir šis rodiklis yra geriausias šalyje. Šiaulių AVPK pareigūnai atskleidė 71 proc. nusikalstamų veikų ir tai yra geriausias rezultatas tarp penkių didžiųjų apskričių.
Didelė nusikalstamų veikų dalis, kaip ir ankstesniais metais, teko smurtui artimoje aplinkoje. Šiaulių apskrities policijos aptarnaujamoje teritorijoje jos sudaro 20 proc. visų nusikalstamų veikų, Telšių apskrities policijos aptarnaujamoje teritorijoje – 25 proc. Praėjusiais metais Šiaulių apskrityje smurtą artimoje aplinkoje patyrė 862 asmenys, Telšių apskrityje – 439. Dažniausiai smurto aukomis tampa moterys. Praėjusiais metais jos sudarė 71-72 proc. visų nukentėjusiųjų nuo smurto artimoje aplinkoje. Apie penktadalį patyrusiųjų smurtą – vaikai iki 18 metų.
Abiejose apskrityse sumažėjo nusikalstamų veikų viešosiose vietose ir gatvėse, girtų asmenų padarytų nusikalstamų veikų ir nepilnamečių dalyvavimo jose. Vagysčių Šiaulių AVPK aptarnaujamoje teritorijoje sumažėjo nuo 527 buvusių 2020 m. iki 355, registruotų praėjusiais metais. Telšių AVPK šie skaičiai sumažėjo nuo 242 iki 162. Įsibrovimų į gyvenamąsias patalpas abiejose apskrityse sumažėjo daugiau, negu per pusę ir Šiaulių AVPK aptarnaujamoje teritorijoje praėjusiais metais jų užfiksuota 37, Telšių AVPK – 24. Taip pat stebima įvairių transporto priemonių, tarp jų ir automobilių, vagysčių mažėjimo tendencija. Automobilių Šiaulių AVPK aptarnaujamoje teritorijoje praėjusiais metais buvo pavogta 12, kai 2020 m. – 30, o Telšių AVPK aptarnaujamoje teritorijoje – 10, kai 2020 m. – 15.
Tačiau sunkių ir labai sunkių nusikaltimų skaičius abiejose apskrityse kol kas turi skirtingas tendencijas. Šiaulių AVPK aptarnaujamoje teritorijoje praėjusiais metais jų sumažėjo 5,5 proc. ir buvo užregistruota 120, o Telšių AVPK aptarnaujamoje teritorijoje šios kategorijos nusikaltimų padaugėjo 19,4 proc. ir jų buvo užregistruota 43.
Abiejose apskrityse padaugėjo sunkių sveikatos sutrikdymų (Šiaulių AVPK 2020 m. užregistruoti 3, 2021 m. – 8, Telšių AVPK 2020 m. buvo užregistruoti 4, 2021 m. – 5), ir labai išaugo sukčiavimo atvejų, kurių daugiausia buvo padaryta interneto erdvėje. Šiaulių AVPK sukčiavimų nuo 2020 užregistruotų 139 išaugo iki 278 atvejų 2021 metais, o Telšių AVPK analogiškas rodiklis išaugo nuo 38 iki 67. Sukčiavimo modeliai įvairiausi. Sukčiaujama perkant internetu ir atsiunčiant suklastotų pavedimų nuotraukas, kuriomis patikėję pardavėjai atiduoda prekes jų atvažiavusiems žmonėms ir po to pamato, kad realiai pinigai į jų sąskaitą nepateko. Gyventojai apgaudinėjami, jiems skambinant ir prisistatant pareigūnais ar banko darbuotojais ir pranešant apie neva į jų sąskaitas besibraunančius sukčius. Tariamu pinigų gelbėjimo tikslu išreikalavę elektroninės bankininkystės duomenis, sukčiai iššluoja gyventojų sąskaitas. Sukčiaujama, kviečiant žmones investuoti į prekybą kriptovaliutomis, o realiai žmonių neva investicijoms pervesti pinigai ne investuojami, o atsiduria sukčių sąskaitose. Kai kurie žmonės nukenčia, telefonu sulaukę raginimo atnaujinti „Smart-ID“ paskyrą, kuri buvo siųsta ne iš banko, o sukčių, nes bankai tokių žinučių nesiuntinėja. Paspaudus ant atsiųstų nuorodų, žmonių pinigai iškeliauja į nusikaltėlių sąskaitas. Sukčiaujama, internetu užmezgant romantiškas pažintis su moterimis ir iš jų įvairiausiomis priedangomis viliojant jų pinigus.
Daug jėgų policijos pareigūnai skyrė ir nusikalstamoms veikoms, susijusioms su neteisėtu disponavimu narkotinėmis medžiagomis, atskleisti. Praėjusiais metais Šiaulių AVPK pareigūnai dėl šių nusikalstamų veikų atliko 221 ikiteisminį tyrimą, Telšių AVPK – 72.
Kiekvienais metais tenka ieškoti vis daugiau įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų, besislapstančių nuo teisėsaugos. Praėjusiais metais Šiaulių AVPK pareigūnai ieškojo 291 tokio asmens. 59 proc. jų buvo surasta ir atsakomybės išvengti jiems nepavyko. Likusių asmenų paieška tęsiama šiais metais. Telšių AVPK paieškos rezultatai praėjusiais metais labai šoktelėjo, lyginant su ankstesniais metais. Jei 2020 m. pastarojo AVPK pareigūnai ieškojo 150 besislapstančių įtariamųjų, kaltinamųjų bei nuteistųjų ir jų surado 50 proc., tai 2021 m., nors ieškomų asmenų skaičius išaugo iki 184, surasta jų buvo net 80 proc.
Dingusių be žinios asmenų paieška abiejuose AVPK siekia 95 proc. Šiaulių AVPK pareigūnai praėjusiais metais ieškojo 251 dingusio be žinios, Telšių AVPK pareigūnai – 76.
Siekiant „karo“ keliuose lūžio – kasdieninės „blitz“ blaivumo patikros netikėčiausiose vietose
Nors Lietuvos keliuose vykstantis „karas“, kurio pagrindinė priežastis neblaivūs bei greičio adrenalino ištroškę vairuotojai, nesiliauna, tačiau jo pasekmės Šiaulių ir Telšių AVPK aptarnaujamose teritorijose skirtingos.
Šiaulių apskrities policijos aptarnaujamoje teritorijoje šis „karas“ ne toks kruvinas: praėjusiais metais eismo įvykių, kuriuose buvo sužaloti ar žuvo žmonės užregistruota daugiau (2020 m. – 244, 2021 – 260), tačiau žuvusiųjų juose sumažėjo (2020 m. – 15, 2021 – 12). Įskaitinių eismo įvykių skaičius išaugo Šiaulių mieste, Pakruojo, Raseinių ir Joniškio rajonuose, o štai Šiaulių ir Radviliškio rajonuose jų sumažėjo.
Telšių apskrities policijos aptarnaujamoje teritorijoje praėjusiais metais eismo įvykių, kuriuose buvo sužaloti ar žuvo žmonės, skaičius stabilizavosi (2020 m. – 118, 2021 –118). Jų sumažėjo visuose Telšių apskrities rajonuose, išskyrus Mažeikių rajoną, kurio keliuose avaringumas gerokai išaugo (2020 m. – 29, 2021 –52). Nors įskaitinių eismo įvykių skaičius apskrityje ir stabilizavosi, tačiau žuvusiųjų juose skaičius šoktelėjo nuo 2020 metais buvusių 6 iki 10 praėjusiais metais. Daugiausia žuvusiųjų (po 4) – Telšių ir Kelmės rajonuose.
Tačiau gera žinia, kad abiejų AVPK aptarnaujamose teritorijose įskaitinių eismo įvykių skaičius dėl girtų vairuotojų turi tendenciją mažėti. Praėjusiais metais neblaivūs vairuotojai Šiaulių apskrityje tapo 14-kos eismo įvykių kaltininkais (2020 m. – 21), Telšių apskrityje – 7 (2020 m. -11).
Siekiant „karo“ keliuose lūžio ir eismo dalyvių apsaugos nuo girtų vairuotojų keliamų pavojų, abiejų apskričių policijos pareigūnų darbas organizuotas taip, kad vairuotojų blaivumo patikrą vykdo ne tik Kelių policijos tarnybos pareigūnai, bet ir teritorinių komisariatų Nusikalstamų veikų registravimo bei Veiklos skyrių pareigūnai. Šiam darbui jie mobilizuojami, kai nėra užimti tiesioginiu savo darbu. Tada rengiami „blitz“ patikrinimai, trunkantys nuo pusvalandžio iki valandos įvairiausiose netikėčiausiose vietose. Ypač dėmesys skiriamas kaimo vietovėms, kuriose sutikti policijos pareigūnus vairuotojai tikisi mažiausiai, todėl drįsta neblaivūs gastroliuoti kaimo keliais. Per parą įvairiose apskričių vietose surengiama po kelias tokias vairuotojų blaivumo patikras. Ilgai trunkančios priemonės nėra rezultatyvios, nes socialiniuose tinkluose greitai apie jas pasidalijama informacija.
Telšių apskrityje praėjusiais metais buvo nustatyti 533 neblaivūs vairuotojai, kurių beveik pusė (247) transporto priemones vairavo būdami vidutinio ir sunkaus girtumo ir kuriems buvo pradėti ikiteisminiai tyrimai. Daugiausia pastarųjų buvo sulaikyta Telšių (87) ir Mažeikių rajonuose (78). Šiaulių apskrityje praėjusiais metais buvo nustatyta 860 neblaivių vairuotojų, iš jų 324 patraukti baudžiamojon atsakomybėn, nes jų girtumas viršijo 1,5 prom. Tarp sulaikytųjų dažnai pasitaiko ir tokių, kuriems vairavimo teisė apribota už tai, kad jie jau buvo sulaikyti prie vairo neblaivūs, arba tokių, kurie jos niekada nebuvo įgiję. Pastarieji, kurie nevengia vairuoti išgėrę, keleriems metams praranda teisę įsigyti vairuotojo pažymėjimą.
Nerimą kelia neblaivūs dviratininkai, kurių keliuose sutinkama vis daugiau ir kurie yra potencialios eismo įvykių aukos. Praėjusiais metais Telšių apskrityje pareigūnai administracinėn atsakomybėn patraukė 115 neblaivių dviratininkų, o Šiaulių apskrityje – 834.
Visa tiesa apie pareigūnų darbą iš gyventojų lūpų
Svarbiausias policijos darbo vertinimo rodiklis – jos aptarnaujamoje teritorijoje gyvenančių žmonių nuomonė. Praėjusių metų rugpjūčio-lapkričio mėn. rinkos ir visuomenės nuomonės tyrimų kompanija „Spinter tyrimai“ atliko reprezentatyvią gyventojų apklausą, kuri parodė, kad dauguma Šiaulių ir Telšių AVPK aptarnaujamos teritorijos gyventojų mano, kad kriminogeninė situacija jų gyvenamojoje vietoje yra gera ir tik 18 proc. apklaustųjų Šiaulių apskrityje bei 12 proc. apklaustųjų Telšių apskrityje kriminogeninę situaciją pavadino bloga. Šiaulių AVPK aptarnaujamoje teritorijoje 89 proc. gyventojų jaučiasi saugiai. Šis rodiklis aukščiausias tarp kitų apskričių ir viršija Lietuvos vidurkį (87 proc.).Telšių AVPK aptarnaujamoje teritorijoje teritorijoje saugiai besijaučiančių yra 85 proc. gyventojų. Tačiau Telšių AVPK yra tarp didžiausią gyventojų pasitikėjimą pelniusių apskričių komisariatų. Jo aptarnaujamos teritorijos gyventojų pasitikėjimo procentas siekia 84 procentus ir tai yra antras rodiklis Lietuvoje ( Utenos AVPK – 85 proc.). Šiaulių apskrities gyventojų pasitikėjimo policija rodiklis yra toks pat, kaip Lietuvos vidurkis – 80 proc.
Pareigūnų darbas kelia gyventojų pasitikėjimą, o gyventojų pasitikėjimas motyvuoja pareigūnus
Toks visuomenės pasitikėjimo kreditas pareigūnus motyvuoja ne tik maksimaliai padėti žmogui tarnybos metu, bet ir, esant kritinei situacijai, būti ištikimam priesaikai „Ginti. Saugoti. Padėti“ ne darbo metu. Buvo ne vienas atvejis, kai pareigūnai, išsirengę į kokią šventę ar koncertą, grįždami po įtemptos darbo dienos namo ar išeiginę dieną dirbdami ūkio darbus savo namuose, pastebėję grėsmę kitų sveikatai ar gyvybei, iš karto reagavo į situacijas, atėjo žmonėms į pagalbą ir puolė persekioti bei sulaikyti tą grėsmę keliančius asmenis. Gebėjimas pastebėti problemas ir nelikti joms abejingiems tiesiog yra pareigūnų kraujyje. Tarnyba jiems – gyvenimo būdas, ir visai nesvarbu, kada baigiasi darbo valandos, tokie pareigūnai visada pasiruošę padėti.
Mūsų pareigūnai, padėdami žmonėms, aukoja ne tik savo laisvalaikį, bet ir savo kraują, keletą kartų per metus rengdami donorystės akcijas ir dalindamiesi savo krauju su tais, kuriems jis teikia viltį pasveikti bei išgyventi. Prie šios akcijos prisijungia vis daugiau pareigūnų ir policijos darbuotojų. Šiaulių ir Telšių apskričių policijos bendruomenėje yra žmonių, kurie neatlygintinai savo kraujo aukojo jau po kelias dešimtis kartų. Vienam jų šių metų rudenį tai buvo jau 70-tasis kartas.
Šiaulių ir Telšių apskričių AVPK vadovybė didžiuojasi, kad jiems tenka garbė dirbti su tokiais pareigūnais.
Komentuoti