Renginys prasidėjo nuo raštingiausio mokinio konkurso, kuriame dalyvauja Kelmės rajono bendrojo lavinimo mokyklų 5–10 kl. mokiniai, nugalėtojų apdovanojimų. Raštingiausių titulą šiemet pelniusioms Šaukėnų Vlado Pūtvio-Putvinskio gimnazijos aštuntokei Viltautei Brajinskaitei (mokytoja Lina Brajinskienė), Tytuvėnų gimnazijos šeštokei Karinai Vaičiulytei ir jos mokytojai Zentai Mačiulaitienei apdovanojimus ir atminimo dovanas įteikė Savivaldybės mero pavaduotojas Egidijus Ūksas. Renginyje negalėjusios dalyvauti Tytuvėnų gimnazijos aštuntokės Gintarės Nutautaitės apdovanojimas perduotas jos lietuvių kalbos mokytojai Laimai Sadauskienei. Moksleives ir jų mokytojas sveikino, sėkmingai gyvuojančia raštingiausio mokinio konkurso tradicija pasidžiaugė Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vedėja Justina Zaleckienė, Savivaldybės tarybos narė, Kražių Žygimanto Liauksmino gimnazijos lietuvių kalbos mokytoja metodininkė Emilija Kvietkuvienė.
Po apdovanojimų į susitikimą su kelmiškiais atvykusi žurnalistė, LRT laidų vedėja Živilė Kropaitė-Basiulė kalbėjo apie žiniasklaidos vaidmenį šio ypatingai neramaus laikmečio kontekste. Ž. Kropaitė-Basiulė savo kolegų žurnalistų paprašė atsakyti į klausimus, kaip pasikeitė darbinė kasdiena po vasario 24-ąją prasidėjusio karo Ukrainoje, koks žurnalisto vaidmuo informaciniame kare, apie jų, kaip žurnalistų, atsakomybę ir kylančius pavojus. Visi pakalbinti žurnalistai paminėjo išaugusį darbo krūvį, ypač pirmomis karo dienomis, taip pat iššūkį iš daugybės informacijos šaltinių atrinkti patikimą ir patikrintą informaciją, išlaikyti nešališkumą, nepasiduoti emocijoms, nors kartais tai būna ir labai nelengva.
Vasario pabaigoje dienos šviesą išvydo Ž. Kropaitės-Basiulės knyga „#fainiausiapasaulymočiutė: anūkė klausia apie karus ir sąžinę“. Knygoje per 93-ejų močiutės Onos Butrimaitės-Laurinienės asmeninę istoriją pasakojama ir skaudi XX a. vidurio Lietuvos istorija, kuri, pasak autorės, svajojame, kad niekad nepasikartotų. Knygos pagrindą sudaro močiutės prisiminimai apie rezistencinį judėjimą, sovietų represijas, gyvenimą tremtyje, istorikų komentarai, tačiau ją papildo trumpi močiutės ir anūkės pokalbiai apie šių dienų realybę, sulaukę didelio populiarumo socialiniuose tinkluose. Ž. Kropaitė-Basiulė sakė norėjusi močiutės tremties istoriją papasakoti taip, kad ją būtų įdomu skaityti jaunimui, bet kartu atiduoti duoklę savo močiutei, kuri gyvenime patyrė tiek siaubo, tačiau ištvėrė, išliko pozityvi, be galo mylinti Lietuvą.
Komentuoti