G. Určinskienė Tytuvėnų ir Kelmės kraštą garsino gausia savo surinktų eksponatų kolekcija, kurioje sukaupta virš 100 tūkstančių atvirukų, kopijų bei originalų iš laikraščių, žurnalų apie Lietuvą, Tytuvėnus, šalies miestus, istorine, sakraline, gamtos ir kraštovaizdžio tematika. Kolekcininkė domėjosi tautodailės darbais, rinko įvairius dirbinius, suvenyrus iš medžio, keramikos, lietuviškus margučius. Gabrielės vyras Jurgis buvo darbščių rankų, labai nagingas žmogus, pagarsėjęs krosnių, židinių meistras, pastatęs ne vieną namą bei kraštiečio Igno Viržinto klėtelę-muziejų Budraičiuose. Šie inteligentiški žmonės įsitraukė į Tytuvėnų kūrybinio klubo „Austėja“ veiklą, savo vertinga kolekcija ir žiniomis dalijosi su visuomene, dalyvavo ne viename renginyje, įvairiose erdvėse rengė kolekcijos parodas, bendraminčių susitikimus savo namuose. Jie abu labai mylėjo ir kartu didžiavosi savo šeima, namais, vertino grožį, visa tai stengdamiesi perduoti savo vaikams. Todėl ir neatsitiktinai dabar kolekciją puoselėja anūkė Aistė Šimkutė.
Prieš paminėjimą klubo „Austėja“ vadovės Justinos Viržintienės iniciatyva organizuota G. Určinskienės surinktos kolekcijos paroda, kuriai eksponatus bei keletą asmeninio archyvo nuotraukų paskolino jau minėtoji A. Šimkutė. Dalis kolekcijos eksponuojama Tytuvėnų piligrimų centre (parengė gidė Rūta Krencienė). Kita gausesnė dalis patalpinta Tytuvėnų Švč. Mergelės Marijos Angelų Karalienės bažnyčios erdvėse. Darbuojantis prie parodos savo geranoriškumu prisidėjo parapijos klebonas Evaldas Alūza, talkino Tytuvėnų Caritas vadovas brolis Pijus, Zita Freimonaitė, Irena Zavadskienė, J. Viržintienė.
Minėjimas prasidėjo bažnyčioje bendromis šv. Mišiomis už mirusius, po kurių klebonas pasidžiaugė, kad G. Určinskienės anais laikais išsaugoto atviruko dėka, buvo atkurta ir restauruota prie Tytuvėnų bažnyčios miesto skvere stovinti Jėzaus Kristaus skulptūra. Ir niekas nebūtų žinojęs, ant kokio pamato ji stovėjo anksčiau, jei nebūtų išlikęs šis atvirukas…
Apžiūrėję parodą ir kapinėse uždegę žvakeles, Atminimo poteriuose daug gražių žodžių išėjusiems savo tėveliams skyrė vaikai, giminaičiai, prisiminimais pasidalino J. Viržintienė, poetė Nijolė Katelynienė iš Šilalės, kuri dar ir dabar tebesaugo anuomet jai rašytus Gabrielės laiškus, savo eiles bei mintis išsakė „austėjietės“ Liucija Kelpšienė ir Dalia Galbuogienė iš Šedbarų.
Malonu, kad ir praėjus dešimtmečiui nuo to laiko, kai G. ir J. Určinskai beveik kartu atgulė Amžinybėn, galime padėkoti Dievui bei su šviesia gaida prisiminti šiuos savo krašto, tėvynės, grožio ir namų dvasios puoselėtojus.
Komentuoti