Tytuvėnų bibliotekoje šiai sukakčiai paminėti buvo surengta vaikų piešinių parodė „M. Valančiaus pamokymai“. Tytuvėnų gimnazijos 4a klasės mokinė Aistė Samušytė (jos mokytoja E. Maziukienė ) pasiruošė ir savo klasės draugams pristatė M. Valančiaus pasaką „Vaikai neklausantys“. Joje yra keturios istorijos. Autorius moko vaikus ir tėvus, kaip reikia elgtis: klausyti ir pagarbiai elgtis su vyresniais, neprasimanyti pavojingų žaidimų. M. Valančius perspėja: „Per amžius mano daugel kame buvodamas, atvejais regėjau vaikus, ar tai tėvų, ar vyresnybės neklausančius, bet niekuomet to nemačiau, kad jiems tas neklausymas ant gero išeitų, todėl, vaikai, skaitykite ir imkitės proto.“ Tekstas parašytas 19 a. antroje pusėje ir kai kurie žodžiai vaikams buvo nesuprantami, tad reikėjo pasinaudoti pateiktu žodynėliu. Aptarę tekstus mokiniai per dailės pamokas juos iliustravo. Piešiniai papuošė biblioteką.
Kitą dieną bibliotekoje vyko literatūrinė valanda „Skaitome M. Valančiaus „Vaikų knygelę“. Ketvirtokai plačiau sužinojo apie Motiejų Valančių, jo gyvenimą ir veiklą. Pirmasis Lietuvoje vaikams skirtas kūrinys „Vaikų knygelė“ buvo išleistas 1868-aisiais metais Tilžėje, praėjus ketveriems metams nuo lietuviškos spaudos uždraudimo. Šioje pasakų knygelėje vaikai mokomi įvairiausių dalykų. Pasak autoriaus, tuos pamokymus reikia „užlaikyti“, jų nepamiršti.
Ar taip seniai išleista knygelė gali būti įdomi šių dienų vaikui? Dabar šie didaktinio pobūdžio kūrinėliai leidžia skaitytojui sužinoti apie ano meto vaikų gyvenimo kasdienybę, o gyva, vaizdinga kalba perteikia veikėjų emocijas bei nuotaiką. Skaitydami kūrinį „Mikė Melagėlis“ renginio dalyviai atkreipė dėmesį, kad taip besielgiančių vaikų yra ir dabar. Nemalonius jausmus kėlė Prancės Paukštvanagėlio istorija. Autorius moko globoti ir naminius gyvulius, ir laukinius žvėrelius, paukščius, augalus, vis pabrėždamas žmogaus ir gamtos harmoniją. O kūrinėlio „Geroji Onelė“ pagrindinė veikėja mokinius sužavėjo ypatingu gerumu ir nuoširdumu, nes visiems padėdavo nelaukdama atlygio. Tad visi sutarėme, kad M. Valančiaus tekstuose paliestos ir šių dienų vaikams labai svarbios temos: pasitikėjimo, nuoširdumo, atjautos, meilės gamtai ir kt.
M. Valančius – tautos švietėjas. Jis rūpinosi, kad vaikai įprastų skaityti ir iš knygų mokytųsi: „Būk it bitelė, kuri iš kožnos žolelės, kvepiančios ir dvokiančios, sugeba išsiurbti saldų medų.“
Jadzė Arkušauskienė, Tytuvėnų biblioteka
Komentuoti