Žemaičių tarmės skirtumus nuo dzūkų puikiai atskleidė poetas Juozas Žitkauskas ir dainuojamosios poezijos atlikėjas Povilas Girdenis literatūrinėje-muzikinėje kompozicijoje dzūkų ir žemaičių tarmėmis „Ne tolių toliai nuo Dzūkijos iki Žemaitijos“.
Pirmą kartą Kelmėje suorganizuoti Žemaitės tekstų gatvės skaitymai, kai įvairiose miesto vietose Kelmės mažojo teatro aktoriai skaitė ištraukas iš Žemaitės kūrybos.
Surengta konferencija „Devintieji Žemaitės skaitymai“. Juose buvo perskaityti 5 pranešimai, kuriuos skaitė mokslininkės Ramunė Bleizgienė, Dalia Čiočytė, Ilona Čiužauskaitė, bibliotekininkė Albina Saladūnaitė, rašytoja, Žemaitės literatūrinės premijos laureatė Nijolė Kepenienė, o ištraukas žemaičių tarme skaitė aktorius Vaidas Praspaliauskas.
Projekto metu parengtas pranešimas „Rašytoja Žemaitė Kelmės krašte“, kuris pristatytas net septynioms bendruomenėms: jo klausėsi ne tik Kelmės rajono Junkilų, Kolainių, Pašilėnų, Vaiguvos ir Užvenčio gyventojai, bet ir Pakruojo bei Pasvalio žmonės.
Žemaičių liaudies šokius ir dainas buvo galima pažinti dalyvaujant Kražių Motiejaus Kazimiero Sarbievijaus kultūros centro darbuotojų pravestoje edukacijoje „Žemaitiška vakaruški“, o jai pasibaigus dalyviai ragavo žemaitiško kastinio ir giros.
Kelmės Žemaitės viešojoje bibliotekoje veikė dvi parodos: dailininkės Aldonos Skirutytės litografijų (kopijų) paroda „Žemaitė“ bei dokumentų paroda „Paskui Žemaitę“, kuri parengta pagal taip pat pavadintą virtualią kelionę. Joje yra sukurtas žemėlapis su vietovėmis, kuriose Julijos ir Lauryno Žymantų šeima, vėliau – jau tik rašytoja Žemaitė gyveno, dažnai lankėsi, ar kitaip vieta buvo svarbi Žymantų šeimos ar rašytojos gyvenime.
Nijolė Kančauskienė,
Žemaitės viešoji biblioteka
Komentuoti