Popietė prasidėjo trumpu pasakojimu apie „Mažojo princo“ autorių ir knygos atsiradimo istoriją. Vaikai sužinojo, kad kūrinys buvo parašytas prancūzų rašytojo ir lakūno Antuano de Sent-Egziuperi karo metu. Pagrindinis veikėjas – mažas berniukas iš kitos planetos, keliaujantis per pasaulius, sutinkantis keistus suaugusiuosius, kol galiausiai Žemėje sutinka lapę ir išmoksta, ką reiškia tikra draugystė.
Vėliau vaikai klausėsi skaitomų ištraukų iš knygos, kurios moko draugystės, atsakomybės, tikrųjų vertybių svarbos. Istorija, kuri skatina žiūrėti į pasaulį širdimi, ugdo empatiją ir atjautą, nes „Mažasis princas“ – tai ne tik pasaka, bet ir gili filosofinė istorija apie draugystę, meilę, atsakomybę ir tai, kas gyvenime nematoma akimis, bet jaučiama širdimi. Po kiekvienos ištraukos lydėjo klausimai – „Ką reiškia būti atsakingu už tą, kurį prisijaukinai?“, „Kodėl svarbiausia yra tai, ko nematome akimis?“ Šios temos skatino vaikus mąstyti, diskutuoti ir dalintis savo jausmais.
Popietė ne tik priminė vaikams apie skaitymo džiaugsmą, bet ir paskatino juos gilintis į svarbias gyvenimo vertybes – draugystę, atsakomybę, meilę ir svajones. Kaip ir Mažasis princas, vaikai leidosi į nematomą, bet labai svarbią kelionę – kelionę po savo širdis.
Po diskusijų vaikai buvo pakviesti į kūrybines dirbtuves. Jie piešė mažojo princo savąją planetą ir joje gyvenančius personažus.
