Renginį lietuvių liaudies dainomis pradėjo Kražių M. K. Sarbievijaus kultūros centro vokalinis ansamblis „Vivace“ (vadovė Jurgita Gelumbickienė). Kelmės Jono Graičiūno gimnazijos Kražių skyriaus moksleiviai atliko Liudvikui Rėzai skirtą literatūrinę kompoziciją, kurią jie parengė kartu su mokytoja Emilija Kvietkuviene. Svarbiausius šios iškilios asmenybės gyvenimo ir veiklos akcentus apžvelgė vyresnysis bibliotekininkas Egidijus Ūksas.
Liudvikas Martynas Rėza (1776–1840) gimė Kuršių Nerijoje, Karvaičiuose. Didžiąją gyvenimo dalį jis dirbo Karaliaučiuje, Rytų Prūsijoje: buvo universiteto profesorius, teologas, Evangelikų Liuteronų Bažnyčios kunigas, Lietuvių kalbos seminaro vadovas, ėjo aukštas akademines pareigas. Tačiau svarbiausias jo indėlis – lituanistinė veikla, atvėrusi lietuvių literatūrą ir tautosaką platesnei Europos kultūros erdvei.
L.Rėza parengė ir 1818 m. išleido Kristijono Donelaičio poemą „Metai“, vėliau paskelbė K. Donelaičio pasakėčias bei sudarė pirmąjį lietuvių liaudies dainų rinkinį „Dainos oder Litthauische Volkslieder“. Šiuose leidiniuose lietuviški tekstai buvo publikuojami kartu su vertimais į vokiečių kalbą, o įvadiniuose straipsniuose pateikta lietuvių liaudies poezijos analizė. Taip L. Rėza ne tik išsaugojo reikšmingą kultūros paveldą, bet ir pristatė jį Vakarų Europos skaitytojams. Jo veikla sujungė Lietuvą, Prūsiją ir Vokietiją – skirtingas kultūrines ir kalbines erdves.
Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vyriausioji specialistė Daiva Stonienė priminė jau 19 metų vykstančio Raštingiausio mokinio konkurso istoriją. Kartu su Lietuvių kalbos draugijos Kelmės skyriaus pirmininke Emilija Kvietkuviene, Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vedėja Justina Zaleckiene ji apdovanojo šiųmetinio konkurso I–III vietų laimėtojus bei jų mokytojas iš Kelmės Jono Graičiūno ir Tytuvėnų gimnazijų, Užvenčio Šatrijos Raganos bei Kražių Žygimanto Liauksmino pagrindinių mokyklų, Kelmės „Kražantės“ progimnazijos ir jos Liolių skyriaus.
Paskutiniu popietės akcentu tapo „Metų žodžio“ ir „Metų posakio“ rinkimų rezultatų paskelbimas. Pristatydama šią iniciatyvą, E. Kvietkuvienė pažymėjo, kad ji atspindinti ne tik gyvą ir nuolat kintančią kalbą, bet ir šiandienos gyvenimo bei politikos aktualijas.
Renginys, kurį organizavo Lietuvių kalbos draugijos Kelmės skyrius, Kelmės Žemaitės viešoji biblioteka ir Kelmės rajono savivaldybės administracijos Švietimo, kultūros ir sporto skyrius, tapo prasmingu jubiliejinių metų akcentu, priminusiu, kad Liudviko Rėzos darbai ir šiandien išlieka gyvi – jie jungia praeitį su dabartimi ir įkvepia toliau puoselėti lietuvių kalbos bei kultūros tradicijas.
Virginija Navikienė,
Žemaitės viešoji biblioteka
Živilės Gerčienės nuotraukos
Komentuoti