Šventė prasidėjo šedbariškių pasakojama legenda. Šedbarų kaimas Kelmės rajone – tai ne tik vaizdingos Tytuvėnų apylinkės, bet ir gilią mistiką sauganti žemė, kurioje mitai iki šiol tampa realybe. Vietos legenda pasakoja apie pirmąjį čia įsikūrusį gyventoją – milžiną Keimerį, kurio balsas aidėdavo per visus aplinkinius miškus, ir vienu žingsniu jis sugebėdavo peržengti Gauštvinio ežerą. Būtent su šiuo milžinu siejama ir kaimo vardo kilmė. Sakoma, kad Keimerio sūnūs ar giminaičiai buvo nepaprasto stiprumo vyrai, senovėje vadinti „šedbarais“ (tais, kurie „šarvą bara“ ar nešioja). Šis pavadinimas iki šių dienų simbolizuoja kaimo bendruomenės tvirtybę. Pati paslaptingiausia legendos dalis pasakoja apie Keimerio palaiminimą. Prieš mirtį milžinas palinkėjo šiai žemei ypatingos galios: „Čia viskas augs ir dauginsis dvigubai“. Vietiniai šventai tiki, kad būtent šis palinkėjimas lėmė tai, jog Šedbaruose ne tik žemė duoda dvigubą derlių, bet ir itin dažnai gimsta dvynukai. Šiandien šis „dvynių fenomenas“ vietos gyventojams nėra tik sausa medicininė statistika – tai gyvas, tūkstantmečius skaičiuojantis milžino palikimas. Šviesuolių-kūrėjų skverelyje stovi Dvynių suolelis, pastatytas 2025 m., 15-ųjų bendruomenės įsteigimo metų proga. Prieš trejus metus, 2023 m. per kaimo vasaros šventę „Liepa – vasaros karalienė” buvo suorganizuota šedbariškių dvynių pagerbimo eisena, dalyvavo net dešimt dvynių porų. Spalvinga dvynių eisena kaskart tik patvirtina, kad kaimo globėjo milžino palaiminta „dviguba energija“ Šedbarus lydi iki šiol.
Dalia Galbuogienė, švenčių ir renginių Šedabaruose iniciatorė ir siela, pradėjo renginį pakviesdama „Tytuvėnų Caritas“ vadovą brolį Pijų susirinkusiems trumpai priminti Gavėnios paskirtį. Brolis Pijus savo kalboje senąją religinę tradiciją aptarė per šių dienų aktualijų prizmę. Jis pabrėžė paradoksalią tendenciją: vos pasibaigus Gavėnios laikotarpiui, daugelis skuba atsipalaiduoti – puola persivalgyti ar kilnoja taureles, taip tarsi pamiršdami tikrąją susilaikymo prasmę. O juk tikroji Gavėnia yra susivokimas, kuris padeda save suvaldyti, nes susivaldymas ir yra tikrasis laimėjimas. Gavėnia – tai laikas, kai kiekvienas turėtume kovoti su savo silpnybėmis ir prisirišimais. Jei žmogus negali atsitraukti nuo televizoriaus ar telefono, jo penktadienio pasninkas tebus šių prietaisų išjungimas. Rūkorius, per dieną sutraukiantis visą pakelį cigarečių, penktadieniais galėtų apsiriboti vos keliomis. Gavėnia trunka 40 dienų, tiesiogiai atkartodama Jėzaus pasninko laiką Judėjos dykumoje. Tačiau dykuma nėra tik sausa žemė – tai tylos erdvė, kurioje atsisakoma išorinio triukšmo ir patogumų. Būtent čia susiduriama su savo silpnumais, bet kartu atsiranda galimybė netrukdomam ryšiui su Dievu. Evangelijoje aprašomi trys Jėzaus gundymai: duona, valdžia ir puikybe. Atsakas į juos tampa mūsų Gavėnios pagrindu. Pasninkas – būdas atsisakyti kūno geidulių; malda – dvasinio ryšio ir pasitikėjimo Dievu stiprinimas; išmalda ir geri darbai – kelias nugalėti egoizmą bei puikybę. Jėzus į dykumą išėjo prieš pradėdamas savo Didžiąją Misiją. Gavėnia mus taip pat veda link Velykų – Kristaus prisikėlimo šventės. Tačiau be dykumos ir apsivalymo nebus nei pergalės, nei tikrojo Prisikėlimo džiaugsmo suvokimo. Gavėnia yra mūsų asmeninė erdvė, kurioje per maldą ir pasninką apvalome savo širdis, prisimindami, jog žmogus gyvas ne vien duona.
Šventės Šedbaruose metu buvo pristatyta kuriančių kraštiečių paroda „Kraštiečių kūrybos paletė“ (rankdarbiai, piešiniai, paveikslai, drožiniai, keramika, fotografija, knygos). Savo kūrybą ir kūrinius parodoje eksponavo kraštiečiai Zita Andrijauskienė, Gabrielė Bandžiukaitė, Julija Butkienė, Aleksandras Filipavičius, Dalia Galbuogienė, Antanas Galbuogis, Liucija Kelpšienė, Janina Maziliauskienė, Danutė Naujokaitienė, Antanas Rimolaitis, Onutė Valadkienė. Buvo prisiminta ir tik bibliotekos metraščiuose užfiksuota, niekur nespausdinta šedbariškės Elytės Medvedevos kūryba. Taip pat pagerbta 2001 m. laikraštyje „Kelmės kraštas“ redakcijos Valentino dienos proga paskelbtame eilėraščių konkurse tortą laimėjusi Angelė Radkovičienė. Nepamiršta ir kraštietė literatė, medikė Liucija Kelpšienė, vos prieš dieną šventusi savo gimtadienį.
Dalia Galbuogienė vis vardijo talkininkus, padėjusius kurti šią nuostabią šventę. Renginį vesti talkino šedbariškė Urtė Ivanauskytė, 12 klasės moksleivė; ji praėjusių metų respublikinio literatūrinio konkurso „Prozos aruodai–2025“ laureatė. Kita nuolatinė talkininkė – visuomenininkė Erika Valadkienė, šventės metu tituluota „Duonos karaliene“. Ji dalijo duonos kepaliukus, įvyniotus į austas drobines skepetas, kuriuos į namus parsinešė kiekvienas šventės dalyvis. Erikos mama iš gretimos Budraičių bendruomenės dovanojo šventei savo rankų darbo tortą, puoštą liaudiškais ornamentais. Šventę kūrė pirmininkė Dijana Karpinienė ir visi bendruomenės nariai.
Savo kūryba ir buvimu kartu džiugino gausus būrys svečių: literatė Vilija Mickienė (Šiauliai), Tytuvėnų kūrybinio klubo „Austėja“ vadovė Justina Viržintienė, Kelmės bendruomenės „Artimi“ vadovė, literatė Jadvyga Gaupšienė, Raseinių literatų klubo „Dubysa“ (vad. Renata Aleksiejienė) literatai Antanas Miceika, Pranas Laurinavičius, Rasa Puišienė, Dalia Sabaliauskienė, Aldona Radčenko, Kelmės literatų klubo „Vieversys“ (prezidentas Viktoras Gulbinas) literatai Aldona Orvidienė, Jadvyga Šimkienė; Kelmės PRC klubui „Be rėmų“ atstovavo Diana Stungurienė. Savo eiles skaitė Šedbarų krašto kūrėjos Julija Butkienė ir Liucija Kelpšienė. Jaukią atmosferą palaikė Tytuvėnų kultūros centro Šedbarų skyriaus folkloro ansamblis „Parubežė“ (vadovas Stasys Butkus), savo dainomis ne tik kėlęs nuotaiką, bet ir suvienijęs visą salę bendrai dainai.
Renginio akimirkas fiksavo Albertas Mitkevičius (Alberto Fotoistorijos), Pranas Laurinavičius, Gintautas Stungurys ir dar daugelis šventės dalyvių, įamžindami neužmirštas akimirkas išmaniaisiais telefonais.
Dalia Galbuogienė dalijasi savo mintimis: „Aš visada džiaugiuosi, kai renginys pavyksta, man svarbiausia, kad būtų dalyviams gera, kad jie išsineštų kažką naujo; visuomet suku galvą, kokį naują elementą įpinti, kad nesikartotų jau matyti, ar girdėti. Visad sakau, kad kiekvienas kraštas, kaimas ar net gyvenvietė – tai savos tradicijos, papročiai ir savi dvasiniai lobiai. Man svarbiausia yra žmonės! Tai pati didžiausia vertybė šiame dabartiniame gyvenime. Džiugu, kai visus jungia bendras siekis – papuošti savo gimtąjį kampelį gražiais darbais, prisiminimais ir susijungti bendroje šventėje“. Pritariant belieka papildyti: tai buvo nuostabiai jauki šventė, kurioje visi jautėsi tarsi tarp pačių artimiausių: skambėjo daug juoko, o pokalbiuose gimė ne vienas vertingas pasiūlymas ateičiai.
Bendruomeninė veikla suburia, suvienija ir įtraukia aktyvius žmones. Šedbariškiai įrodė, kad yra neabejingi savo kultūrai ir tradicijoms, kurias puoselėja jau trečią šimtmetį. Pasveikinti bendruomenės atvyko Tytuvėnų apylinkių seniūnas Valdas Ivanauskas bei LR Seimo narys Mantas Poškus su padėjėja Liveta Snitkiene. Svečių apsilankymas ir šilti žodžiai renginiui suteikė papildomo svorio bei parodė, kad Šedbarų krašto veikla yra matoma ir vertinama. Už puikiai suorganizuotą šventę buvo padėkota Kelmės Žemaitės viešosios bibliotekos Šedbarų bibliotekai, Tytuvėnų kultūros centrui bei Šedbarų bendruomenei „Spiečius“. Visų jų dėka ši istorinė sukaktis tapo įsimintinu įvykiu kraštiečiams ir šventės svečiams.
Su GIMTADIENIU, Šedbarai! Ir darbštūs, visuomeniški šito kaimo žmonės!
Diana Stungurienė
Prano Laurinavičiaus ir Gintauto Stungurio nuotr.
Komentuoti