Konferenciją žemaitiška liaudies daina „Kyno ty margi dvara“ pradėjo Kelmės kultūros centro folkloro atlikėjai, o konferencijos dalyvius pasveikino Kelmės rajono savivaldybės Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vedėjos pavaduotoja Sonata Venckienė.
Pirmajame pranešime „Linksmybės Žemaitės ir Šatrijos Raganos kūryboje“, kurį skaitė humanitarinių mokslų daktarė, Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto vyresnioji mokslo darbuotoja Ramunė Bleizgienė, palygino Žemaitės apsakymus su Šatrijos Raganos ankstyvaisiais kūriniais, atskleidė skirtingas ir panašias „linksmumui“, „linksmybėms“ suteikiamas reikšmes. Nors abi moterys buvo bajoriškos kilmės, tačiau tik Šatrijos Raganos laiškuose ir ankstyvojoje kūryboje itin ryškiai pasirodo XIX amžiuje aukštuomenės gyvenimui būdingas „linksmumas“, kaip kolektyvines pramogas lydintis išgyvenimas. Tuo tarpu Žemaitės kūriniuose „linksmumas“ pirmiausia būdingas pavasario gamtai, kuri sukuria būseną, apimančią valstiečius.
Antrajame pranešime „Žemaitės realizmo pobūdis“ humanitarinių mokslų daktarė Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto docentė Dalia Čiočytė atskleidė, kad Žemaitės realizmas, kai atrodo, kad rašytoja tik paprastai atvaizduoja tikrovę, yra iliuzija, nes menas ne kopijuoja tikrovę, bet ją interpretuoja, aiškina jos esmę – Žemaitė tikrovės detales kruopščiai atrenka ir jų literatūriniais deriniais formuoja savąją tikrovės sampratą.
Trečiąjį pranešimą „Žemaitės „Raštų“ redagavimo problemos“ skaičiusi M. Romerio universiteto Humanitarinių mokslų instituto lektorė, Lietuvos nacionalinio dailės muziejaus Leidybos skyriaus vyriausioji redaktorė Ilona Čiužauskaitė konstatavo, kad Žemaitės grožinė kūryba, redaguota ne vieno redaktoriaus, skaitytojus pasiekė perdirbtu lituanizuotu pavidalu be įprastų fonetinių pokyčių bei redakcinių pastabų. Mokslininkė išreiškė abejonę, ar Jono Jablonskio pradėtas Žemaitės grožinių tekstų redagavimo procesas, kurį kiek modifikavę, tęsė kiti redaktoriai, visais atvejais buvo būtinas.
Bibliotekininkė, visuomenės veikėja, savanorė Albina Saladūnaitė pranešime „Lietuva skalna už Žemaitę Bitei“ (J. Tumas-Vaižgantas)“ išsamiai ir jausmingai papasakojo ne tik apie rašytojos Gabrielės Petkevičaitės-Bitės įtaką Žemaitės talento atsiskleidimui, bet ir apie abiejų moterų-rašytojų bičiulystę, kuri virto ir „Dvi Moteri“ slapyvardžiu gimusiais kūriniais.
Kiekvienuose Žemaitės skaitymuose dalyvauja rašytojas, tapęs Žemaitės literatūrinės premijos laureatu, šįkart juose pranešimą „Moters galia“ skaitė 2020-ųjų metų Žemaitės literatūrinės premijos laureatė Nijolė Kepenienė, kuri atskleidė savo potyrius pažindinantis su Žemaite ir jos tekstais, pradedant vaikystėje perskaityta „Pasaka“ iš knygos „Užmiršti vaikai“ ir baigiant rašytojos kūrybos dualumo suvokimu bei Žemaitės, kaip žmogaus, kaip moters valia ir galia suabejoti į rėmus spraudžiamu gyvenimu.
Alytaus miesto teatro aktorius Vaidas Praspaliauskas žemaičių dounininkų tarme įtaigiai perskaitė ištraukas iš mažiau girdėtų, bet labai vaizdingų Žemaitės apsakymų „Ne prieš dorą, ne prieš dorą toks šėlimas“ ir „Atminimai“.
Konferencijos metu veikė dailininkės Aldonos Skirutytės iliustracijų (kopijų) paroda „Žemaitė“ ir dokumentų paroda „Paskui Žemaitę“, kurioje įamžintos Julijos ir Lauryno Žymantų šeimos (vėliau – tik rašytojos Žemaitės) gyventos ar svarbesnės lankytos vietovės. Tokiu pavadinimu bibliotekos specialistai sukūrė virtualią kelionę, kuri ir buvo pristatyta skaitymuose.
Virtualios kelionės „Paskui Žemaitę“ nuoroda: https://zemaitesbiblioteka.wixsite.com/paskuizemaite
Projektą „Devintieji Žemaitės skaitymai. Potyriai“ finansuoja Lietuvos kultūros taryba ir Kelmės rajono savivaldybė.
Komentuoti