Ikiteisminį tyrimą atliko Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) pareigūnai, tyrimui vadovavo Šiaulių apygardos prokuratūra.
Atliekant ikiteisminį tyrimą nustatyta, kad įmonės vadovas organizavo darbuotojų vykimą į Švediją atlikti įvairių statybos darbų ir už šią veiklą per 2019–2021 metus galėjo gauti beveik 2,8 mln. eurų pajamų.
Įtariama, kad asmuo galėjo siekti išvengti privalomo sumokėti pelno mokesčio, kuris siekė daugiau nei 153 tūkst. eurų, ir todėl galėjo neteikti privalomų pelno mokesčio deklaracijų Valstybinei mokesčių inspekcijai (VMI).
Surinktais duomenimis, mokesčių kaltinamasis nesumokėjo ir paragintas VMI specialistų bei netgi gavęs mokesčių administravimo nurodymą.
Pradėjus ikiteisminį tyrimą paaiškėjo, kad įmonės vadovas, būdamas atsakingas už savo įmonės finansinės apskaitos tvarkymą ir apskaitos registrų išsaugojimą, įtariama, visus finansinės apskaitos dokumentus paslėpė, kad pareigūnai negalėtų išsiaiškinti trejų metų laikotarpio tikrųjų įmonės pajamų, turto, vykdytų ūkinių operacijų, įsigijimų ir pan.
Ikiteisminiam tyrimui vadovavusi Šiaulių apygardos prokuratūros prokurorė Aušra Petkevičienė surašė kaltinamąjį aktą, kuriame asmeniui pareikšti kaltinimai dėl apgaulingo finansinės apskaitos tvarkymo bei deklaracijos, ataskaitos ar kito dokumento nepateikimo, kai mokesčių suma viršija 900 MGL.
Už apgaulingą finansinės apskaitos tvarkymą teismas gali skirti griežčiausią bausmę – laisvės atėmimą iki ketverių metų. Už deklaracijos, ataskaitos ar kito dokumento nepateikimą, kai mokesčių suma viršija 900 MGL, galima griežčiausia bausmė yra laisvės atėmimas iki septynerių metų.
Komentuoti