Šiais metais kursų dalyviai galėjo mokytis 9 etnomuzikavimo ir 9 amatų sekcijose. Smuikavimo mokė Lietuvos muzikos ir teatro akademijos vyresnioji mokslo darbuotoja doc. dr. Gaila Kirdienė, kankliavimo – etnomuzikologė dr. Laura Lukenskienė, bandonija groti mokė etnomuzikologas Arvydas Kirda ir Eržvilko kultūros centro Vadžgirio skyriaus meno vadovė Lina Lukošienė, armonika – etnomuzikologas Dainius Maslauskas, žemaitiško dainavimo muzikos pedagogė Dainora Petrikienė. Su piemenų pučiamaisiais instrumentais supažindino muzikos pedagogas Arūnas Stankus, apeiginio giedojimo mokė Kelmės kultūros centro Pakražančio skyriaus mėgėjų meno vadovė Danutė Anankaitė, folkroko sekcijai vadovavo kompozitorius, atlikėjas, muzikos pedagogas Jonas Chockevičius. Kankles gaminti mokė liaudies meistras Albertas Martinaitis, lazdas drožti – Mečislovas Ežerskis, akmenį tašyti – tautodailininkas-meno kūrėjas Valdas Bandza, tradicinės juvelyrikos –juvelyrė Dovilė Norbutaitė. Kelmės kultūros centro Šaukėnų kultūros ir amatų skyriaus tradicinių amatų koordinatorė tautodailininkė-meno kūrėja Alma Meškienė mokė austi rinktines juostas, Kelmės kultūros centro Amatų studijos vadovė Irena Arlauskienė mokė austi staklėmis, vyti juostas, pasisiūti tautinio kostiumo galvos apdangalą – rangę, Kelmės kultūros centro dailininkė Irma Diminskienė mokė molio lipdymo. Pirmąją kursų dieną surengtas susitikimas su liaudies meistru, etninės kultūros puoselėtoju Albertu Martinaičiu. Kelmiškis, šiuo metu gyvenantis Šiauliuose, Albertas Martinaitis yra pagaminęs tūkstančius kanklių, įvairių muzikos instrumentų folkloro ansambliams bei muzikantams. Po vakaro-susitikimo vyko trumpametražių filmų valanda. Buvo rodomi dokumentiniai filmai „Šaknys. Lazdų meistras Mečislovas Ežerskis“ (autorė Rita Ščiglinskienė), „Akmentašystės tradicija Kelmėje“, (iš ciklo „Lietuvos kodas“) (kūrėjas „Baltų Atlantida“). Kursuose perskaitytos dvi paskaitos. Etnomuzikologė dr. Laura Lukenskienė skaitė paskaitą „Žemaičių kankliavimo tradicija“, Lietuvos muzikos ir teatro akademijos vyresnioji mokslo darbuotoja doc. dr. Gaila Kirdienė – „Jono Gregoravičiaus šokių muzikos rinkinys: nuo menueto ir suktinio iki čarlstono ir tango“. Paskaitą papildė muzika, atliekama Arvydo Kirdos (bandonija) ir Lauros Lukenskienės (kanklės). Juozo Liaudanskio galerijoje surengtos ir pristatytos Danutės Tikužienės juvelyrikos, Gitos Kolosovienės karpinių, Virgilijaus Mikuckio kalvystės, Mečislovo Ežerskio medžio lazdų parodos. Kelmės rajono savivaldybės meras Ildefonsas Petkevičius garbingo jubiliejaus proga padėką įteikė lazdų meistrui Mečislovui Ežerskiui. LR Seimo narys Kęstutis Bilius dėkojo parodos autoriams už liaudies meną, kūrybą, kuri yra neatsiejama etnokultūros dalis. Kursuose koncertavo Raseinių rajono kultūros centro tradicinės instrumentinės muzikos ansamblis „Dubysa“, vadovaujamas etnomuzikologo Dainiaus Maslausko, vyko susitikimas-koncertas su Jonu Chockevičiumi. Jonas Chockevičius –kompozitorius, pedagogas, kanklių meistras, patriotinio roko grupės „Thundertale“ vienas iš įkūrėjų, daugiau nei 20 metų dirbantis Lietuvos muzikinėje scenoje, susitikimo-vakaro metu kanklėmis atliko savo autorines ir lietuvių liaudies dainas. Kursuose koncertavo ir folklorinių šokių vakarones surengė Šiaulių Dainų muzikos mokyklos folkloro ansamblis „Vieversėlis“(vadovas Arūnas Stankus). Kursų metu savo liaudies šokius, muziką, dainas pristatė svečiai iš Vengrijos ir Serbijos. Kelmės kultūros centro direktorė Laima Lapinskienė dėkojo svečiams, supažindinusiems su dalele savo gimtosios kultūros, ir projekto vadovei, Kelmės rajono savivaldybės Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vyriausiajai specialistei Ramunei Piniauskaitei perdavė keramikos užsiėmimo metu sukurtą bendrą keramikos kūrinį – dubenį su trijų projekto partnerių miestų simbolika. Surengta svečių iš Serbijos ir Vengrijos dirbinių paroda.
Kursų uždarymo metu vyko dalyvių koncertas ir paroda. Kursų dalyviams ir mokytojams už tradicijų tąsą dėkojo LR Seimo narys Kęstutis Bilius. Žemaičių etnomuzikavimo, tradicinių amatų kursų kuratorė, Lietuvos muzikos ir teatro akademijos doc. dr. Gailą Kirdienė, apibendrindama darbą, sakė, jog kursų dalyviai tarsi ambasadoriai neša emocijas, patirtis į savo regionus, savo miestus. Liaudies meistras, etninės kultūros puoselėtojas Albertas Martinaitis lazdų meistro Mečislovo Ežerskio drožtą krivūlę, simbolinę lazdą, naudotą žmonėms į bendruomenės sueigą kviesti, kaip pagarbą už išskirtinį etninės kultūros puoselėjimą ir vaikų mokymą groti bandonija, skyrė Eržvilko kultūros centro Vadžgirio skyriaus meno vadovei Linai Lukošienei, ne vienerius metus Kelmėje kursų metu mokančiai groti bandonija tiek didelius, tiek mažus. Kelmės kultūros centro direktorė Laima Lapinskienė dėkojo kursų dalyviams ir mokytojams, kurių dėka Kelmės kursai gyvuoja jau 36 metus, kursų mokytojams įteikė pažymėjimus, dėkojo Kelmės kultūros centro specialistams ir vasaros kursų projekto vadovei Nomedai Bandzienei.
36-uosius Žemaičių etnomuzikavimo, tradicinių amatų ir Žemaitijos regiono bandonininkų kursus organizavo Kelmės kultūros centras, finansavo Kelmės rajono savivaldybė. Informaciniai rėmėjai – laikraščiai „Bičiulis“, „Šiaulių kraštas“, „Ūkininko patarėjas“.
Komentuoti