2018-08-20, pirmadienis, 12:11.     Šiandien Kelmėje saulė teka 06:04, leidžiasi 20:38, dienos ilgumas 14:33.

„Mus gyvybė iš tėviškės duonos‘“

2017-12-18, Bronislava Buchienė
„Mus gyvybė iš tėviškės duonos‘“

Jau ketvirtą kartą Tytuvėnų miesto bibliotekoje vyko adventinis renginys. Visi jie buvo skirti tam tikroms su šventiniu laikotarpiu susijusioms temoms. Šią popietę, pavadintą ,,Mus gyvybė iš tėviškės duonos‘‘, organizavo bibliotekininkė Zita Deikutė, Sveiko gyvenimo klubas ir jo vadovė Nijolė Guntaitė. Dalyvavo Igb klasės gimnazistės su mokytoja Vida Mozeriene.  

 

„Retai pas mus kvepėdavo ragaišis, Retai nuo pečiaus dvelkė šiluma. Todėl, kai duoną, būdavo, užmaišius Į pečių malkas kraudavo mama, - mus, mažus, klupdydavo ant lovos. Duonelė, ji sakydavo, šventa! Ne veltui, pirmą kepalą pašovus, Žegnodavo ji drebančia ranka.“ Šiomis Justino Marcinkevičiaus eilėmis išsamų pasakojimą apie duoną pradėjo Tytuvėnų šviesuolė Emilija Rudzevičienė. Ji išsamiai supažindino su visa ilgus amžius pagrindinio mūsų krašto valgio gimimo istorija, pradedant sėja ir baigiant įvairiomis apeigomis su jau iškepta duona. Pasak Emilijos, yra apie 180 duonos rūšių. Daugeliui išeivių duonos kvapas primena gimtąjį kraštą. Be duonos neapseina nei vienas svarbesnis žmogaus gyvenimo įvykis. Ji ir krikštynose, ir vestuvėse, ir laidotuvėse...

 

Yra daug legendų apie šį kepinį. Viena jų pasakoja, kad seniau varpos buvę žmogaus dydžio, bet žmonės išpuiko, tad Dievas nutarė nubausti. Ir jei ne šuo, paprašęs pasigailėti, gal nebūtų likę tų varpų visai. Tad, minkant ir formuojant duoną, sugrandytos tešlos maži kepalėliai iškepami būtent šunims.

 

Be abejo, pranešėja kalbėjo apie sėjos papročius, kepimo ritualus bei įrankius. Tarkim, duonkubilis buvo gaminamas iš uosio, lazdyno, beržo, bet tinkamiausia medžiaga – ąžuolo mediena. Jei žmogus neišgalėjo nusipirkti ąžuolinio duonkubilio, tai bent dugnas būtinai privalėjo būti iš šio medžio. Duonos kubiliuko jokiu būdu nenaudojo kitiems darbams.

 

Artėja Kūčios. Jose vienas iš pagrindinių ir būtinų patiekalų – kūčiukai. Pasak Emilijos, kūčiukai dar vadinami vėlių duonele ir paskutinės vakarienės duona, meilės simboliu. Jie kepami iš baltų miltų ir dėl sakralumo.

 

Šioje šventėje dalyvavo Tytuvėnų kultūros centro Mockaičių skyriaus kapela (vadovė Raimonda Pranskevičienė) ir renginių organizatorė Irena Sabaliauskienė. Kapelos moterys ir du vyrukai (vienas dar labai jaunas, o kitas – brandaus amžiaus) grojo ir dainavo. Po programos padėkos žodžius tarė Zita, Nijolė, Irena, Emilija. Pastaroji dėkojo klubo narei Danutei Šimkienei už tai, kad moteris audžia Lietuvą. Ji, buvusi lietuvių kalbos mokytoja, oficialiąją susitikimo dalį baigė irgi Marcinkevičiaus posmu: „Kažkas gal išgirs mane, gal paskui mane pasakys: Žengnokimės gimtine, ja prasiplaukim akis, kad būtų visi jos darbai, visa ugnies Lietuva sunki mūsų rankoms labai...“

 

Renginio dalyviai vaišinosi įvairia, tarp jų ir klubietės Danutės Radavičienės kepta, duona su medumi, maloniai bendravo prie kavos ar arbatos puoduko, kalbėjosi apie Advento papročius bei tradicijas šeimose.

 

 

Bronislava Buchienė

Contact form

Šios dienos vardadieniai

Apklausa

Ar kada nors esate pareigūnams siūlę kyšį?
manoKelmė.lt

Redakcija:
mob. (8 616) 35 444
e.p. info@manokelme.lt