2017-11-23, ketvirtadienis, 07:29.     Šiandien Kelmėje saulė teka 08:05, leidžiasi 16:03, dienos ilgumas 7:57.

Kodėl močiutės kieme vaikštinėjanti višta auga ilgiau nei paukštyne?

2017-08-10, paskelbė Nuomonės ir aktualijos
Kodėl močiutės kieme vaikštinėjanti višta auga ilgiau nei paukštyne?

Turbūt daugeliui pažįstamas vaizdas vaikystėje, kai kaime, pas močiutę ar ūkininką, po kiemą vaikštinėjusios įvairiaspalvės vištos, iš pradžių dėjusios kiaušinius, vėliau virsta skaniu mėsos kepsniu ar patenka į buljoną. Toks stereotipinis vištų „universalumas“ sukelia nemažai maišaties galvoje ir suaugus, mat iš tiesų kiemuose tąkart lakstė vištos dedeklės, kurių paskirtis ir buvo tik dėti kiaušinius, o buljonui ar mėsos patiekalui buvo auginamos mėsinės vištos. Taip pat dažnas užduodavo klausimą, kodėl tos margos vištos – dedeklės – po kiemą lakstydavo keletą metų, o baltosios – mėsinės – greit užaugdavo ir būdavo pateikiamos į virtuvę. Dabar Lietuvos paukštininkystėje irgi yra dviejų pakraipų ūkiai bei įmonės: vienos augina paukščius kiaušiniams dėti, kitos – viščiukus broilerius, skirtus mėsai.

 

 

Griežtas ES reglamentavimas

„Mėsinius viščiukus perka ir stambesni ūkininkai, ir pavieniai kaimo gyventojai, tačiau juos augina šiek tiek ilgiau, nes užtikrinti nuolatinį lesinimą, šilumą bei apšvietimą, koks yra specialiai įrengtose paukštidėse, ne visuomet pavyksta. Taigi, vietoje 42 dienų, mėsiniai viščiukai pas juos auga apie 2–3 mėnesius, – pasakoja Vilniaus paukštyno generalinis direktorius Gintaras Martinkus. – Tai, kad dalis mėsinių viščiukų auginama vienur, dalis – kitur, neturi jokios reikšmės mėsos kokybei, mat Lietuvoje, kaip ir visoje Europos Sąjungoje, nepriklausomai nuo to, ar paukščius gamina stambi paukščių auginimo ir vištienos perdirbimo įmonė, ar ūkininkas, galioja vienodi – ir labai griežti! – gyvūnų gerovės reikalavimai. Pavyzdžiui, vadovaujantis ES gyvūnų gerovės reikalavimais, draudžiama mėsai auginamus viščiukus broilerius auginti narvuose, jie privalo būti auginami palaidi ant kraiko, kad turėtų pakankamai vietos judėti.“

 

Europos Sąjungos direktyvoje taip pat nurodoma, kad kiekvienu auginimo ciklu paukščiams turi būti nuolat prieinami sausi ir purūs pakratai, atliekami ir fiksuojami mikroklimato matavimai, registruojami paukščių apžiūros duomenys. Paukščius prižiūrintys ir auginantys darbuotojai turi reikalingus patvirtintus paukščių auginimo pažymėjimus, paukščiai auginami pagal nustatytas technologines tvarkas ir instrukcijas.

 

Paukščių auginimo padaliniuose viščiukams broileriams maitinti naudojamos specialios lesinimo, girdymo ir ventiliavimo sistemos. Baltymų, naudingų vitaminų ir kitų maistingųjų medžiagų prisotintas lesalas, gaminamas pagal specialias receptūras, yra subalansuojamas pagal paukščio amžių ir svorį. Kadangi paukščių medžiagų apykaita yra 4 kartus greitesnė nei visų kitų šiltakraujų, suteikus tinkamas sąlygas augti, pasiekiami geri rezultatai.

 

Ar galime rasti hormomų ir antibiotikų?

 

ES direktyvose rašoma, kad paukščių augimą skatinantys biologiniai preparatai yra uždrausti, be to, paukščiai turi būti  lesinami lesalais, kuriuose nebūtų antibiotikų, kaip pašarų priedo. Lietuvoje auginta ir vartotojams tiekiama mėsa atitinka šuos keliamus reikalavimus, t. y. galutiniame paukštienos produkte nėra draudžiamų medžiagų – tai patvirtina Europos Komisijos Maisto ir veterinarijos tarnybos auditoriai. Tad atsakymas būtų vienareikšmiškas – antibiotikų vištienoje nėra ir negali būti.

 

Tiesa, ne visose šalyse situacija tokia gera ir draugiška sveikatai, kaip Lietuvoje ar kitose Europos Sąjungos šalyse. Pavyzdžiui, hormonai ir antibiotikai leistini JAV ir Australijoje, Rusijoje, nors antibiotikų naudojimas paukštynuose įstatymų nėra draudžiamas, jų kiekis bandomas kontroliuoti galutinėje produkcijoje, o Indijoje paukštininkystės veikla išvis nereguliuojama.

 

Ūkiai viščiukus broilerius augina ir didiesiems gamintojams

Nors gajus įsivaizdavimas, kad ūkininkai augina sau, o didieji mėsos gamintojai – sau, ūkininkas Ritutis Tamošiūnas iš Kaišiadorių rajono, Žiežmarių apylinkės seniūnijoje esančio Juknonių kaimo, mėsinius viščiukus paukštynams augina jau beveik dešimtį metų.

 

„Mėsiniai viščiukai – tai specialios veislės paukščiai, kurių auginimas – kruopštus ir atsakingas darbas, – pasakoja R. Tamošiūnas, pagal profesiją – veterinarijos gydytojas. – Svarbiausia yra paukščių sveikatingumas, tinkamos jų auginimo sąlygos bei lesalas. Jei visa tai užtikriname, paukščiai išauga sveiki, o jų mėsa būna aukščiausios kokybės.“

 

Ūkininkas pasakoja, kad augina, palyginus, nedidelį paukščių kiekį – apie 200 tūkst. per metus, kad turi visas sąlygas tinkamai prižiūrėti tiek pačius paukščius, tiek visą įrangą ir pastatus. Bendradarbiaudamas su veterinarijos gydytojais, su lesalų tiekėjais, nuolatos stebi naujausias tendencijas, semiasi patirties iš kitų paukščių augintojų.

 

„Nuo to, kaip augo paukštis, kuo jis buvo lesinamas, kaip jis jautėsi ir kokiose sąlygose užaugo, priklauso ir paukštienos kokybė. Ne veltui mūsų ūkį, kaip vieną iš paukščių didiesiems Lietuvos paukštynams augintojų, nuolatos tikrina ir Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos specialistai, ir auditoriai iš minėtų įmonių, atvyksta delegacijos ir iš ES institucijų. Per tuos dešimtį metų nesu gavęs jokių pastabų, nerasta neatitikimų, priešingai – ES delegacijos atstovai stebėjosi tiek biologinės saugos užtikrinimu, tiek paukščiams suteikiamomis gyvenimo sąlygomis“, – pasakoja ūkininkas.

 

Viščiukas gali užaugti per 6 savaites

Lietuvos paukštininkystės asociacijos prezidentas habil. dr. Vytautas Tėvelis patvirtina, kad tai, jog mėsinis viščiukas užauga maždaug per 6 savaites, lemia kiekvienam jo amžiaus tarpsniui pritaikyta subalansuota mityba, vėdinimas, temperatūra bei, žinoma, veislė: „Jeigu paukščiui sudarytos tinkamos laikymo ir mitybos sąlygos, jo augimo tempas yra pakankamai spartus ir be jokių papildomų preparatų. Šiandien dažnai girdime įvairias spekuliacijas tam tikra informacija, tačiau iš tiesų, auginant paukščius, naudoti hormoninius preparatus ne tik draudžiama, bet ir netikslinga, mat akivaizdus poveikis augimui net nėra pastebimas.“

 

Nuolat viešojoje erdvėjė kylantys vištienos kokybės klausimai ir didelis dėmesys paukštienos produktų gamintojų kontrolei – ne veltui, mat jau keletą metų stebimas vištienos vartojimo spurtas. Ši mėsa tapo neatsiejama sveikos mitybos dalis, todėl augant žmonių sąmoningumui ir susirūpinimui savo sveikata, sparčiai auga ir lietuviškos paukštienos suvartojimas. Lietuvos statistikos departamento duomenimis, 2015 m. vienas Lietuvos gyventojas vidutiniškai suvartojo apie 29 kg paukštienos, tai buvo 3 kg arba 12 proc. daugiau nei 2014 m.

 

Visgi, paneigti visus žmonių įsitikinimus yra sudėtinga ir kartais net neįmanoma, nes tikrai sunku visiems suvokti šiuolaikinio mokslo pasiekimus. Spartus mėsinių viščiukų augimas yra susijęs su specialių paukščių veislių selekcija, idealiomis auginimo sąlygomis ir subalansuota mityba.

 
 
Contact form

Šios dienos vardadieniai

Apklausa

Ar kada nors esate pareigūnams siūlę kyšį?
manoKelmė.lt

Redakcija:
mob. (8 616) 35 444
e.p. info@manokelme.lt