2018-05-21, pirmadienis, 06:04.     Šiandien Kelmėje saulė teka 05:02, leidžiasi 21:26, dienos ilgumas 16:24.

Kaip prižiūrėti braškes ir vaismedžius

2018-05-05, paskelbė Nuomonės ir aktualijos
Kaip prižiūrėti braškes ir vaismedžius

Braškių priežiūra

 

Braškes geriausia sodinti pavasaryje nuo balandžio pabaigos iki gegužės pardžios. Rudenį braškės sodinamos iki rugsėjo vidurio. Vėliau pasodinti augalai nespėja įsišaknyti. Daigus geriausia sodinti vėsesniu, lietingu oru, o jei dienos karštos, saulėtos – vakare, pašalinus visus didesnius lapus. Palaistyti reikia vagutes prieš daigų sodinimą arba tuoj pasodinus. Kad negaruotų drėgmė ir geriau prigytų, patarina palaistyti ir apmulčiuoti durpėmis. Pirmasis braškių priežiūros laikotarpis – pavasarį nuo vegetacijos pradžios iki uogų nokimo. Antrasis, svarbiausias, – nuėmus derlių.

 

Kad braškės geriau augtų, purenami tarpueiliai, naikinamos (ravimos ir purškiamos herbicidais) piktžolės, stebima, kad braškių nepultų ligos ir kenkėjai, papildomai tręšiama, laistoma. Šiuos darbus reikia atlikti tuoj pat nuėmus derlių – liepos viduryje ir pabaigoje.

 

Pasodinus braškes, reikia rūpintis, kad neužželtų piktžolėmis, nes nuo jų braškės užsikrečia kekeriniu puviniu, kadangi augdama žolė sulaiko drėgmę. Piktžolės naikinamos purenant tarpueilius, ravint tarp braškių kerelių, vartojant herbicidus ar mulčiuojant. Anksti pavasarį reikia nugrėbti senus lapus, vėliaus tarpueiliai purenami ir piktžolės eilutėse ravimos pagal poreikį.

 

Prieš sodinant braškes, joms skirtas plotas tręšiamas kalio ir fosforo trąšomis. Pavasarį pasodinus braškes reikia jas patręšti azotu, kai išauga keli nauji lapeliai – tręšimą reikia pakartoti birželio viduryje. Rudenį reikia tręšti azotu pavasarį, o pakartoti tręšimą gegužės pabaigoje.Nuėmus derlių būtina lapus nupjauti, jei iki rugpjūčio mėnesio nespėjote nupjauti kerelių, vėliau jų nebepjaukite. Tarpueilius purenti ir purkšti nuo ligų ir piktžolių reikia tik nupjovus lapus. Be viso to, patartina braškes mulčiuoti šiaudais arba plėvele. Apmulčiuotos braškės duoda didesnį derlių, uogos būna didesnės, švaresnės.

 

Braškes reikia laistyti atsižvelgiant į dirvos drėgmę. Tačiau patartina braškes laistyti 1 -2 kartus prieš žydėjimą, 2 – 3 kartus augant uogoms ir 1-2 kartus nuėmus derlių. Žydinčias, auginančias ir nokinančias braškes geriau laistyti vakare ar naktį, kad dieną apdžiūtų ir nesusidarytų sąlygos kekeriniam puviniui išplisti.

 

Vaismedžių priežiūra

 

Tinkamiausias laikas vaismedžių sodinukams sodinti į sodą yra spalis. Rudenį pasodintų sodinukų šaknys iki pavasario gerai aplimpa žemėmis, todėl pavasarį gali pradėti normaliai augti be papildomo laistymo. Kaulavaisius patartina sodinti pavasarį, kadangi jie jautresni šalčiui. Obelų, kriaušių sodinukai su poskiepiais sodinami tokiu gilumu, kad skiepijimo vieta būtų virš dirvos paviršiaus. Sėkliniais obelys, kriaušes, slyvas, vyšnias, trešnes sodinti, kad skiepijimo vieta būtų žemėje. Pasodinti sodinukai paliejami 2-3 kibirais vandens.

 

Pasodinti sodinukai genimi pavasarį. Tradicinis genėjimo būdas ir obels augimo nukreipimas gana sudėtingas procesas, bet galima tai padaryti paprastesniu būdu. Žiemą pašalinamos visos negyvos bei besitrinančios viena į kitą bei per tankiai suaugusios šakos, paskui nupjaunamos pačios ilgiausios šakos.

 

Vaismedžiai tręšiami organinėmis ir mineralinėmis foforo ir kalio trąšomis rudenį. Šiomis trąšomis tręšiama vieną kartą per du metus. Azoto trąšomis tręšiama papildomai, kasmet iki žydėjimo arba rudenį krintant lapams. Būtina vaismedžius ruošti žiemai. Patartina jaunus vaismedžius dengti eglišakiais ar apgaubti įvairiomis plėvelėmis, tiek šakas, tiek ir šaknis. Be to galima vasario, kovo mėnesiais baltinti kamienus, storas šakas arba bent kamienų pietų ir pietvakarių puses.

 

Avietės

 

Avietės gausiai dera tik purioje, derlingoje dirvoje. Geriausiai deri saulėtoje vietoje, mėgsta drėgmę. Avietes galima sodinti pavasarį ir rudenį. Papraščiausia avietes auginti juostomis be atramų. Genėti avietes reikia išpjaunant derėjusius stiebus, tik nuskynus uogas, bei išpjaunant sužeistus, išlaužytus stiebus.

 

Agrastai

 

Dirvai jie neišrankūs, tačiau netinka durpiniai, smėlio ar labai sunkaus molio dirvožemiai. Patariama sodinti kelių veislių agrastus, kad būtų geresnis apsidulkinimas. Ne­au­gin­ki­te ag­ras­tų pa­vė­sy­je, ne­per­tręš­ki­te azo­to trą­šo­mis. Rū­pes­tin­gai iš­ge­nė­ki­te krū­mus, pa­ša­lin­da­mi nu­džiū­vu­sius ūg­lius ir ša­kas. Už­ar­ki­te nu­kri­tu­sius la­pus ir uo­gas. Au­gi­nant jaut­res­nių li­gai veis­lių ag­ras­tus, bū­ti­na purkš­ti sis­te­mi­niais fun­gi­ci­dais. Ypač svar­bu nu­purkš­ti to­pa­zu prieš žy­dė­ji­mą ir uo­gas nu­sky­nus.

 

Serbentai

 

Dirvožemiui nėra reiklūs, tačiau geriausiai auga ir dera įvairiuose priesmėliuose bei priemoliuose. Labai mėgsta saulėtas vietas. Sodinami pavasarį arba rudenį, tačiau geriausias laikas serbentų sodinimui yra spalio mėnuo. Sodinukai sodinami 5-8 cm giliau, nei jie buvo pasodinti medelyne, atstumas tarp sodinukų turėtų būti 0,8 – 1 m . Genėti ir formuoti serbentų krūmus būtina. Pirmais metais pasodinus serbentus reikia patrupinti, kad liktų po 2-4 pupurus. 2-3 metais išpjaunamos gulinčios, aplūžusios, ligų ir kenkėjų pažeistos šakos. Vėlesniais metais išpjaunamos senos, ligotos šakos. Genėti galima vasarą, nuskynus uogas, rudenį ir pavasarį, nutirpus sniegui.

 

Šilauogės

 

Auginimui būtinos sąlygos: dirvožemis – tinkamo rūgštingumo ( pH 4,3-4,8) purūs durpių arba durpių ir smėlio, priesmėlio dirvožemiai, kuriuose apie 4 ir daugiau procentų sudaro organinės medžiagos; drėgmė – saikingai ją mėgsta. Perteklius, kai vanduo kelias paras telkšo paviršiuje, augalui pražūtingas. Gruntinio vandens gylis turėtų būti 40 – 60 cm.; šviesa – tai atvirų saulėtų vietų uogakrūmis. reikia mulčiuoti, purenti pokrūmį, per sausus periodus laistyti, retkarčiais pagenėti. Papildomi rūpesčiai: apsauga nuo kiškių ir nuolatinis rūgštaus dirvožemio palaikymas t.y. kasmet ar kas antri metai pamulčiuoti rudosiomis durpėmis, priberti pušų spyglių, žievės ar spygliuočių pjuvenų. Šilauogių krūmai auga ir dera 25-30 metų, todėl sodinimui duobę reikėtų paruošti kruopščiai. Kad šie vaiskrūmiai sunokintų kokybiškas, skanias uogas, jiems reikia daug saulės (Lietuvos klimato prasme), todėl ant jų neturėtų kristi šešėliai nei nuo pastatų, nei nuo greta esančių medžių ar vaiskrūmių. Šilauogės mėgsta drėgną žemę, tačiau vandenyje užmirkus jų šaknims, jos gali žūti. Rekomenduojamas atstumas tarp augalų yra 1-1,5 metro, tarp eilių palikti 2,5-3 metrus, pravažiuoti technikai, todėl 1 ha, priklausomai nuo veislės ir sodinimo tankio, reikėtų 1800-3000 sodinukų. Norint gauti gerą šilauogių derlių jas būtina kasmet mulčiuoti 5-10 cm rudųjų durpių-pjuvenų mišiniu (prie stiebų turi likti 2-4 cm tarpas), po krūmais neleisti augti žolei, pikžolėms, laistyti (plantacijai reikės laistymo sistemos), 3-4 kartus tręšti azotu (40-60 g augalui per sezoną), kalio sulfatu (kalio chloridas netinka) 10-20 g augalui ir 20-40 g superfosfato. Galima tręšti ir trąšomis, skirtoms rūgščiame dirvožemyje augantiems augalams, universaliomis daržo ar specialiomis šilauogėms skirtomis trąšomis. Be abejo, šilauogės dar geriau derės, jeigu trąšos bus individualiai subalansuotos konkrečiam dirvožemiui.

 

Dembavos medelyno informacija


 

Contact form

Šios dienos vardadieniai

Apklausa

Ar kada nors esate pareigūnams siūlę kyšį?
manoKelmė.lt

Redakcija:
mob. (8 616) 35 444
e.p. info@manokelme.lt