2020-06-06, šeštadienis, 23:23.     Šiandien Kelmėje saulė teka 04:44, leidžiasi 21:48, dienos ilgumas 17:3.

Gyvenamų patalpų oras ir sveikata

2020-03-31, paskelbė Nuomonės ir aktualijos
 Gyvenamų patalpų oras ir sveikata

Vidaus aplinkos oro kokybė yra vienas iš pagrindinių faktorių, darančių įtaką žmogaus sveikatai. Sveika namų aplinka – svarbus geros savijautos veiksnys.

 

Patalpų oro kokybė reiškia oro kokybę pastatuose ir statiniuose bei aplink juos, ypač kai tai susiję su pastate esančių asmenų sveikata ir patogumu. Prasta aplinkos oro kokybė daro didelę įtaką žmonių sveikatai ir gali būti ypač kenksminga pažeidžiamoms žmonių grupėms. Jautriausi neigiamam taršos poveikiui yra vaikai, vyresnio amžiaus žmonės, širdies ir kraujagyslių bei kvėpavimo takų ligomis sergantys žmonės – jie didesnę laiko dalį praleidžia uždarose patalpose, kur oras 2–5 kartus labiau užterštas nei aplinkos oras. Patalpų oro teršalų poveikis sveikatai gali būti jaučiamas iš karto arba po metų ir daugiau, t.y. jis gali būti ir tiesioginis, ir ilgalaikis.

 

Tiesioginis poveikis sveikatai

 

Kai kurie simptomai sveikatai gali pasireikšti greitai – tai gali būti akių, nosies ir gerklės gleivinės dirginimas, galvos skausmas, galvos svaigimas, nuovargis. Tiesioginis poveikis paprastai yra trumpalaikis ir išgydomas. Dėl jo gali atsirasti ar sustiprėti kai kurių ligų, tokių kaip astma, simptomai. Kai kuriais atvejais žmogaus reakcija į teršalus priklauso nuo individualios organizmo būklės, kuri kiekvienu atveju labai skiriasi, nuo amžiaus. Tiesioginis poveikis gali sukelti simptomus, labai panašius į peršalimo ar kitų virusinių ligų, todėl dažnai sunku nustatyti, ar jie susiję su oro užterštumu patalpose. Labai svarbu atkreipti dėmesį į tai, kiek laiko praleidžiate patalpose ir ar pasikeičia sveikatos būklė išėjus iš tų patalpų. Pvz., simptomai išnyksta ar praeina, kai asmuo yra toli nuo patalpos, kur galimai yra taršos šaltinis, todėl reikia stengtis nustatyti taršos šaltinius patalpose.

 

Ilgalaikis poveikis sveikatai

 

Ilgalaikis poveikis sveikatai gali pasireikšti praėjus metams ir daugiau, jis gali labai išsekinti ar net baigtis mirtimi. Todėl būtina nuolat gerinti patalpų oro kokybę namuose, net jei simptomai nepastebimi.

 

Nors patalpų ore esantys teršalai gali neigiamai atsiliepti sveikatos būklei, tačiau nėra žinoma, kokia teršalų koncentracija ar koks poveikio laikas gali sukelti konkrečias sveikatos problemas. Žmonės labai skirtingai reaguoja į patalpų ore esančių medžiagų poveikį.

 

Pagrindinės patalpų oro kokybę veikiančios sąlygos

 

Patalpų oro kokybę gali pabloginti netinkamas lauko oro tiekimas į patalpas, blogos šildymo, vėdinimo ar drėgmės sąlygos.

 

Patalpų oro taršos šaltiniai, į orą išskiriantys dujas ar daleles, yra pagrindinė patalpų oro kokybę lemianti priežastis. Taršos koncentraciją patalpoje gali sukelti biologiniai teršalai (tokie kaip pelėsis), degimo metu susidarantys teršalai (anglies monoksidas ar tabako dūmai), cheminiai teršalai (pvz., lakieji organiniai junginiai, radonas), dalelės (dulkės,dulkių erkių alergenai, naminių gyvūnų plaukai ir pleiskanos, kurių, galima rasti tekstilės gaminiuose, ant grindų ir baldų, taip pat žiedadulkės ir kitos neorganinės dalelės). Aukšta temperatūra ir drėgmė taip pat gali padidinti kai kurių teršalų koncentraciją.

 

Taršos šaltiniai

 

Vidaus patalpų oro taršos šaltiniai gali būti statybinės ir apdailos medžiagos, baldai, apmušalai ar kilimai, išskiriantys įvairias chemines medžiagas, tabako dūmai, deginamos žvakės, smilkalai, oro gaivikliai, namų valymo ir priežiūros priemonės, parfumerijos gaminiai, kuro deginimo prietaisai, tokie kaip patalpų centrinio šildymo ir vėsinimo sistemos bei drėkinimo įtaisai, kietojo kuro ir dujų katilai, vandens šildytuvai, visų rūšių džiovintuvai ir židiniai.

 

Didelę įtaką degimo taršos lygiui daro ventiliacija. Įvairių teršalų koncentracija patalpų ore yra didesnė, jeigu patalpos yra netinkamai vėdinamos. Kad gyvenamųjų patalpų oras būtų švarus, jis turi nuolatos cirkuliuoti iš patalpų į patalpas arba iš lauko į vidų ir atvirkščiai. Paprasčiausias ir gana efektyvus gyvenamųjų patalpų vėdinimo būdas – natūralus, kai šviežias oras į patalpas patenka pro langus, duris, orlaides ar mikroventiliacijos ertmes, o šalinamas natūralios traukos principu – traukos kanalais.

 

Pastato vėdinimo sistema turi būti suprojektuota taip, kad į pastatą būtų tiekiamas reikiamo grynumo oro kiekis ir iš pastato būtų pašalinamos žmonių iškvepiamos dalelės, iš statybos produktų išsiskyrusios oru pernešamos dalelės, drėgmė, blogas kvapas ir sveikatai kenksmingos medžiagos.

 

Esant perteklinei drėgmei dažnai atsiranda pelėsis. Jį galima aptikti vonios kambariuose, rūsiuose ir netinkamai vėdinamuose miegamuosiuose. Šiems teršalams jautresni alergija arba kvėpavimo takų ligomis sergantys žmonės, tačiau jų poveikį gali patirti kiekvienas.

 

Kiekvieno atskiro taršos šaltinio poveikio santykinė svarba priklauso nuo to, kiek iš jo išsiskiria konkrečios cheminės medžiagos ir kiek tai pavojinga sveikatai. Kai kurie šaltiniai, tokie kaip statybinės medžiagos, baldai, oro gaivikliai, gali nuolat skleisti daugiau ar mažiau teršalų. Netinkamai veikiantys prietaisai ar netinkamai naudojami produktai gali sukelti didelę, o kartais ir pavojingą taršą patalpose. Kitos veiklos, kaip pavyzdžiui rūkymas patalpose, patalpų valymas, retkarčiais išskiria teršalus ir blogina patalpų oro kokybę. Po tam tikros veiklos cheminių medžiagų koncentracija ore gali išlikti ilgą laiką.

 

Kaip išvengti neigiamo poveikio sveikatai?

 

Siekiant pagerinti vidaus patalpų oro ir gyvenimo kokybę pastatuose, kur žmonės gyvena, mokosi ir dirba, labai svarbu palaikyti sveiką aplinką:

 

Svarbu reguliariai vėdinti patalpas namuose. Geriausia intensyviai, bet trumpai, kelis kartus per dieną, ryte ir vakare, sudarant 10 minučių skersvėjį (vėdinti, kai nėra žmonių arba tuo metu jie kvėpuoja grynu oru pvz., balkone). Vėdinimas padeda pašalinti įvairius teršalus, dulkes, mikroorganizmus, suteikia namams gaivumo ir pagerina miego kokybę. Tinkamos ventiliacijos ypač reikia vonios kambariuose, rūsiuose ir miegamuosiuose, virtuvėse.

 

Nerūkyti namuose. Cigarečių dūmuose yra daugiau negu 4 000 cheminių medžiagų, o pasyvus rūkymas susijęs su kvėpavimo takų problemomis, astma, vėžiu ir net staigios kūdikių mirties sindromu. Rūkymas gali sukelti vėžį, kvėpavimo problemas, širdies priepuolius ir insultą. Rūkyti reikia eiti į lauką.

 

Nuolat prižiūrėti vonios kambarį, nes dėl drėgmės gali atsirasti pelėsis, kuris sukelia alergines reakcijas, astmą ir kitas kvėpavimo ligas.

 

Nelaistyti naminių augalų pernelyg gausiai, nes gali atsirasti pelėsis.

 

Reguliariai siurbti namus ir valyti dulkes nuo visų paviršių, nes namų dulkėse kaupiasi tokie pavojingi teršalai kaip cheminės medžiagos ir alergenai, kurie gali būti alergijos, astmos priepuolių priežastimi.

 

Atsargiai naudoti buitines chemijos priemones, nes jos gali kenkti sveikatai sukeldamos akių ir viršutinių kvėpavimo takų ligas, pažeisti centrinę nervų sistemą, padidinti vėžio atsiradimo riziką. Perkant naujus produktus patikrinti jų sudėtyje esančias chemines medžiagas.

 

Pagerinti oro kokybę bei ją užtikrinti padės tinkamai montuojami ir prižiūrimi prietaisai, tada ir išmetamųjų teršalų bus mažiau.

 

Parengė Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro  Aplinkos sveikatos skyriaus visuomenės sveikatos specialistė Jolanta Rybalko


 

Contact form

Šios dienos vardadieniai