2019-09-17, antradienis, 07:36.     Šiandien Kelmėje saulė teka 06:55, leidžiasi 19:29, dienos ilgumas 12:34.

Atsargiai – nevalyti kaminai!

2017-09-19, paskelbė Giedrius Germanavičius
Atsargiai – nevalyti kaminai!

   Nuo to, kaip  įrengtas ir iš kokių medžiagų pagamintas kaminas, priklauso ne tik šildymo sistemos efektyvumas, bet ir jo saugumas. Beje, dažniausiai užsidega kaminai, prie kurių prijungtos molinės krosnys, arba atviro tipo židiniai, kūrenami atvira liepsna.

 

    Tokie įrenginiai (taip pat  kieto kuro katilai, dirbantys dujų generacijos principu) nesukelia aukštos temperatūros, todėl ant kamino sienelių susikaupia suodžių sluoksnis. Susikaupę suodžiai kamine mažina trauką, kūrenimo įrenginiai tuomet tampa neefektyvūs. Kadangi nėra aukštos temperatūros, tad šis suodžių sluoksnis ilgainiui virsta derva. Toks kaminas gali užsidegti nuo nedidelės kibirkšties. Deja,  tai nėra retas reiškinys. Kilus gaisrui, kamine temperatūra gali siekti net iki +1100ºC. Dažniausiai gaisro židinys nuo užsidegusio kamino būna lubų – grindų, lubų – stogo   perdangose. Stažuodamasis Švedijoje pastebėjau, jog šioje valstybėje, kitaip nei Lietuvoje, didžiausias dėmesys yra skiriamas būtent kaminui. Kaminą įrengti gali tik profesionali, atestuota ir tam leidimą turinti įmonė. Jeigu Lietuvoje kaminą gali pasistatyti šeimininkas, o židinio įrengimui kviečiasi meistrus, tai Švedijoje atvirkščiai - židinį gali susimontuoti ir namo savininkas. Negalima užmiršti, kad kaminą, kaip ir automobilį, reikia nuolat valyti ir prižiūrėti. Jį valyti turėtų būti privalu, jeigu ant kamino sienelių susikaupę daugiau nei 2 mm suodžių. Beje, jiems valyti šildymo įrangos salonuose yra parduodami specialūs šepečiai. Prie jų viršutinės dalies tvirtinamas lynas arba virvė, prie kitos – svoris. Tokie šepečiai, kaip ir kaminai, yra įvairių formų (kvadratiniai, apvalūs). Daugelis žmonių apie tai net nesusimąsto ir nekreipia dėmesio į kaminą, o juk tai labai svarbus inžinerinis namo įrenginys, juolab kad nevalytas kaminas yra viena iš dažniausių gaisro priežasčių. Per radiją bei televiziją dažnai girdime: gaisro priežastis – netvarkingas dūmtraukis. Paanalizuokime, kodėl taip nutinka? Kai kaminas neprižiūrimas, nevalomas, tai ilgainiui ant jo sienelių susikaupia storas suodžių sluoksnis, kuris bet kuriuo momentu gali užsidegti, todėl mūrijant kaminą iš plytų būtina išlaikyti saugius atstumus lubų – grindų, lubų – stogo, perdangose, šildymo įrenginio – sienų, kaip tai parodyta 1 ir 2 paveikslėliuose, nes šiose vietose dažniausiai ir atsiranda gaisro židinys užsidegus kaminui.

1 paveikslas. Atstumų iki žemesnės kaip A2–s1, d0 degumo klasės statinio konstrukcijų ir kitų medžiagų nuo išorinio dūmtraukio paviršiaus nustatymo principas.

 


2 paveikslas. Atstumo tarp šildymo įrenginio ir statinio konstrukcijos ir kitų degių medžiagų nustatymo principas.

Lankydamasis senovinėse sodybose visada atkreipiu dėmesį į krosnį ar kaminą (profesinė liga). Saugumu gyventojai rūpinosi visada. Anksčiau, mūrijant kaminus iš plytų lubų – grindų perdangoje plytos būdavo „išleidžiamos“ per kelis laiptelius, taip perdangoje kamino plytų sienelė būdavo išstorinama iki 380 mm. Mano tėvas, dirbdamas krosnininku, kaminus palėpėje tinkuodavo ir balindavo. Taip „apdirbtas“ kaminas išryškindavo visus įtrūkimus, tad užlipę „ant aukšto“ atsinešti skilandžio namo šeimininkai pastebėdavo kamine atsiradusius defektus ir juos skubiai šalindavo. Mūrijant šiandieninius kaminus iš plytų, atsiradus įvairioms naujoms termoizoliacinėms medžiagoms atstumą tarp medinių konstrukcijų ir kamino krašto taip pat galima sumažinti. Kamino saugumą ir ilgaamžiškumą labai padidina įdėklas į kaminą.


Šildymo įrangos salonuose galima surasti specialias antikorozines apsaugines priemones - suodžių sudeginimo katalizatorius, įvairius kaminų valiklius. Liaudyje žmonės, kad kaminai „išsivalytų“ degindavo bulvių lupenas, arba specialiai tam pasiruošdavo drebulinių malkų. Kaminai būdavo valomi ir eglės bei kadagio šakomis.

 

Kamino saugumas

Plytinio kamino sienelės turi būti mūrijamos tik iš pilnavidurių kokybiškų plytų ir jų sienelių storis turi būti ne mažesnis kaip 120 mm. Keletą kaminų teko rekonstruoti neseniai pastatytuose namuose Vilniuje, už BRC (Utenos plentas). Kaminai, pastatyti iš Rokų keramikoje pagamintų blokelių, deja, yra netinkami. Jų sienelių storis tesiekia 25 - 30 mm. Neįsivaizduoju, kaip įmanoma priduoti namus su tokiais kaminais? Plytų mūrijimui naudojamas molio (iki stogo) arba cementinio skiedinio mišinys. Mūrijant kaminą kalkių – smėlio skiediniu pridedant į jį cemento, viršutinė (virš stogo konstrukcijų iškylanti kamino dalis) turi būti mūrijama su cementu pastiprintu skiediniu. Tarp plytų siūlės turėtų būti ne didesnės, kaip 10 mm. Neleistinos nesandarios arba tuščios siūlės kamino mūrijime. Ypač svarbus švarus vidinio kamino sienelių sumūrijimas. Plytinio kamino (5 plytų) minimali šachtos anga turi būti 140x270 mm (su siūlėm). Planuojant įsirengti atviro tipo židinį, židinį su pakeliamojo stiklo mechanizmu, ar su didesnio galingumo ugniakuru, rekomenduojama vidinė dūmtraukio anga turėtų būti 270x270 mm (su siūlėm).


Plytinio kamino viršutinę eilę reikėtų apsaugoti nuo nepageidaujamų atmosferos veiksnių, t.y. apskardinti.  Prieš mūrijant kaminą, būtina gerai pasidomėti dūmtraukių įrengimo informacija. Galbūt surasite kaimyną, kuris „pigiai“ pastatys kaminą, tačiau ar jis galės jums suteikti garantijas, ar išlaikys saugius reikalavimus perdengimuose? Ar prisiims atsakomybę? Mūrijant plytinius kaminus, kaminų angos būna standartinės 140x140 mm, 140x270 mm, 270x270 mm ir pan. Norint pajungti mažiausią židinio ugniakurą reikalinga anga kamine d/150 mm (apvalus), didžiausiam d/300 mm. Kuo didesnis kamino angos skerspjūvis, tuo sunkiau įkurti kūrenamą įrenginį. Esant galimybei, kamine reikėtų palikti pelenų išvalymo dureles. Ilgai neeksploatuotas kūrenamas įrenginys įsikurs lengviau, šioje vietoje uždegus skiautę laikraščio ir taip panaikinus oro kamštį kamine bei šiek tiek įšildžius kaminą. Kamino angos skerspjūvis turi atitikti kūrenamo įrenginio dujų išėjimo angos diametrą, priešingu atveju, kūrenamas įrenginys dirbs neekonomiškai. Klaidingai yra manoma, kad geriau jungti, pvz. krosnelę, prie didesnio diametro dūmtraukio.

 


3 paveikslas. Dūmtraukio prijungimo prie šildymo įrenginio principas.

Tokiu atveju jūsų kūrenamas įrenginys dirbs nepakankamai efektyviai, kadangi dalį energijos krosnelė atiduos kamino sienelių įšilimui. Kaminai virš degių stogo dangų (bituminis, nendrinis, šiaudinis, skiedinis) turėtų būti su kibirkščių gaudikliais. Kibirkščių gaudiklio sietelis gaminamas iš plieninio tinklelio, kurio klėtelės 5x5 mm.



3 paveikslas. Dūmtraukių išdėstymo principas.

Ir šiandien plytiniai kaminai yra vieni iš pigiausių, tačiau gyvenimas nestovi vietoje ir daugeliui iš šiandieninių šildymo įrengimų tokie kaminai netinka. Šildymo įranga greitai tobulėjo. Pradėti gaminti įvairioms kuro rūšims kūrenti pritaikyti katilai, be to žalieji taip pat nesnaudė, tad reikėjo galvoti, kaip sumažinti į aplinką išmetamų dujų kiekį ir todėl atsirado būtinybė sukurti naujas kaminų sistemas ir taip pritaikyti esamus kaminus. Juos reikėjo padaryti ilgaamžius, išlaikančius aukštas temperatūras, atsparius rūgščiai, karščiui ir kondensatui, taip pat atitikti gaisrininkų keliamus reikalavimus, todėl atsirado NP (nerūdijančio plieno) skardos įdėklai į kaminus.

 

Įdėklai į kaminus

Šiuolaikinės kaminų sistemos daug pažangesnės, lyginant su ankstesnių laikų plytiniais kaminais. Savo universalumo, lengvo montavimo ir greito surinkimo dėka Lietuvoje vieni populiariausių - plieniniai kaminai. Eksploatuojant kūrenamą įrenginį dėl temperatūrų skirtumo dažnai ant vidinių kamino sienelių atsiranda kondensatas, todėl aukšto naudingumo katilams, dažniausiai dirbantiems dujų generacijos principu, reikalingas kondensato surinkėjas.

 

Kondensato kiekį kamine galima sumažinti, arba visiškai jo išvengti teisingai suskaičiavus išmetamųjų dujų (dūmų) temperatūrą ir rasos tašką. Rasos taškas, tai temperatūra, iki kurios atvėsta išmetamosios dujos ir prie kurios vandens garai virsta lašais. Rasos taško parametrai skiriasi nuo CO2 kiekio skirtingose kuro rūšyse. Plytiniuose kaminuose drėgmė susigeria į kamino sieneles – plytas. Ilgainiui kamino sienelės persisunkia ir derva „išlipa“ net į išorę, o kamine atsiranda įtrūkimai, toks kaminas pradeda skleisti nemalonų kvapą. Norint išvengti šių padarinių, jam reikalingas įdėklas. Beje, ant įdėklų lygių sienelių neužsilaiko suodžiai, pagerėja trauka. Įdėklai į kaminus gali būti stačiakampiai, apvalūs, arba ovalūs. Jie įkaista per 1 – 2 min., kai tuo tarpu plytinio kamino sienelės įšyla per 40 min.   Tiesa, įdėklai į kaminus netinkami montuoti lauko sąlygomis. Jų plonos sienelės greitai įkaisdamos, taip pat greitai ir atvėsta. Todėl buvo sugalvoti apšiltinti įdėklai. Ir dar - kaminai, pagaminti iš tam nepritaikytų medžiagų per keletą metų visiškai susidėvi. Ar kaminas ta vieta, kur galima taupyti? Kaip sakoma esame ne tokie turtingi, kad rinktumėmės pigų daiktą. Katilą, krosnį, krosnelę, židinį galite pasikeisti bet kada, tačiau apie kamino tinkamą įrengimą būtina pagalvoti jau dabar.


UAB „Židinių meistrai“ direktorius Rimas JATKAUSKAS


Iliustracijos iš: Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie VRM direktoriaus 2013 m. spalio 28 d. įsakymu Nr. 1-264 patvirtintų  „Šildymo sistemų, naudojančių kietąjį kurą, gaisrinės saugos taisyklių“.

Contact form

Šios dienos vardadieniai